Prekybos centro „Akropolis“ Kaune valdytoja Brigita Kuodytė „Delfi“ laidai „Piniginiai reikalai“ komentavo, kad didžiausi klientų praradimai dėl galimybių paso buvo jaučiami pačią pirmąją savaitę.
„Kadangi dalis klientų arba neturėjo galimybių pasų, arba juos reikėjo edukuoti, pasakoti ir supažindinti su visais įsigaliojusiais naujais reikalavimais (...) Tai pirmąją savaitę mes netekome apie 30 proc. srauto ir vėliau tas srautas stabilizavosi, jis nuosekliai sugrįžo“, – kalbėjo B. Kuodytė.
Pasak jos, jeigu lygintume galimybių paso tikrinimo laikotarpį prekybos centre (nuo pernai rugsėjo vidurio iki šių metų vasario pradžios) su analogišku laikotarpiu prieš metus, kai tos priemonės dar nebuvo, tai matyti 25 proc. pirkėjų skaičiaus kritimas, o jeigu palygintume su tuo pačiu metu 2019-2020 metais (tai yra, su faktiškai ikipandeminiu periodu) – srautas krito 35 proc.
D. Dundulis: atvirai pasakius, nesitikėjau
Prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas ir vadovas Dainius Dundulis lygina, kad paskutinįjį šio sausio savaitgalį (kai dar reikėjo tikrinti galimybių pasą), palyginti su laikotarpiu prieš metus, pirkėjų kritimas didesnėse pardutuvėse siekė 14,5 proc., o tose, kur nereikėjo tikrinti, – kilimas buvo 11,5 proc.
„Savaitgalį, kai dabar jau nebereikėjo tikrinti, tai didžiosiose parduotuvėse mes turime kritimą 1 proc., o mažosiose parduotuvėse – kilimą 1 proc. (...) Iš tikrųjų, gana staigiai sugrįžo (pirkėjai). Atvirai pasakius, aš to nesitikėjau ir galvojau, kad tas procesas užtruks žymiai ilgiau, nes paprastai tokie dalykai žymiai ilgiau užtruko. Bet iš tikrųjų, labai greitai sugrįžo. Nežinau, aišku, kas bus kitą savaitgalį“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas.
Pasiteiravus, ar grįžtantys pirkėjų srautai sukėlė ir nesklandumų, jis komentavo, kad tikrinant galimybių pasus pirkėjų tankumas buvo labai mažas, o dabar šiek tiek padidėjo: „iš labai reto jis tapo retas“.
„Visą laiką pasisakiau, kad bent jau didžiuosiuose prekybos centruose tą galimybių pasą tikrinti nėra logikos, nes iš tikrųjų mes sudidiname tankumą mažose parduotuvėse“, – aiškino D. Dundulis.
Dabar, anot jo, žmonių tankumas mažosiose parduotuvėse sumažėjo, o didžiosiose kažkiek padidėjo, bet jis „neužaugo iki kritinės reikšmės“.
B. Kuodytė teigia, kad pirkėjų srautai Kauno „Akropolyje“ taip pat pradėjo augti.
„Turime palyginimą dviejų dienų, tai yra vasario 5 ir 6 dienų – šio savaitgalio su praėjusiu savaitgaliu. Turime plius 17 proc. lankytojų srauto augimą. Vis dėlto jis dar nepasiekė ikikarantininio laikotarpio srauto“, – kalbėjo B. Kuodytė.
Ji pastebėjo, kad labai pasikeitė vartojimo įpročiai ir žmonės atvyksta rečiau, tačiau pastebimai išaugo krepšelio vertė.
„Bet jeigu atsakant į klausimą, tai taip, tendencija yra augimo ir matome, kad srautas grįžta. Tai, matyt, vis dėlto dalis žmonių neateidavo būtent dėl to, kad buvo tikrinami (galimybių) pasai ir matome, kad ateina didesnėmis grupėmis, su šeimomis, su vaikais – kai tuo tarpu prieš tai matydavome, kad lankytojai lankosi mažesnėmis grupelėmis“, – sakė Kauno „Akropolio“ valdytoja.
Prognozuoja bumą ne maisto prekėse
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas mano, kad augančios kainos taip pat gali turėti įtakos pirkėjų srautams, tačiau daugiausiai jie buvo sumažėję dėl galimybių paso.
„Darėme tokią techninę analizę – pas daugelį žmonių, pas 25 proc. Lietuvos gyventojų nėra smartfonų (išmaniųjų telefonų), 25 proc. reikia spausdintis tą pasą ir panašiai. Buvo ne tik moralinių nusiteikimų, bet žmonės turėjo nemažai techninių nesklandumų, kad jiems reikėjo atlikti kažkokius papildomus judesius. Tai jie koregavo savo vartojimą ir aš manyčiau, kad bent jau ne maisto prekėse bus šioks toks susikaupusio vartojimo bumas“, – prognozavo P. Čepkauskas.
D. Dundulis teigia, kad parduotuvių tinkle „Norfa“ galimybių pasą stengtasi tikrinti daugiausia savų darbuotojų jėgomis, ypač turint omenyje dėl sumažėjusios apyvartos sumenkusį jų poreikį.
„Dabar, kadangi apyvarta padidėjo, tai automatiškai tie patys darbuotojai bus užimti realiame darbe, o ne išgalvotame, nereikalingame, kuris nesukuria jokios pridėtinės vertės“, – sakė jis, kalbėdamas apie galimybių paso tikrinimą.
B. Kuodytė komentavo, kad galimybių paso tikrinimas lėmė Kauno „Akropoliui“ nemenkus kaštus – tam buvo samdomos paslaugos išorėje.
„Turėjome kontrolierius prie dešimties prekybos centro įėjimų, tai iš tiesų kaip prekybos centrui tai buvo pakankamai dideli ir ženklūs kaštai. (...) Atsisakėme paslaugos, ją pirkome iš apsaugos paslaugas teikiančios įmonės ir jie buvo laikinai įsidarbinę papildomus resursus būtent galimybių pasų kontrolės funkcijai atlikti“, – kalbėjo B. Kuodytė.
Elektroninė prekyba dar nevyrauja
„Norfos“ tinklo vadovas D. Dundulis, kalbėdamas apie elektroninę prekybą maisto prekių segmente, teigė, kad joje apyvartos dar yra palyginti nedidelės ir tradicinei fizinei prekybai įtakos nedaro.
„Šiandien, kiek aš turiu informacijos apie apyvartas, tai, sakykime, vieno iš didžiausių maisto prekių tiekėjo elektroniniu būdu – tai yra dvi geros (fizinės) parduotuvės“, – lygino D. Dundulis.
B. Kuodytė mano, kad ne maisto prekių srityje situacija priklauso nuo įvairių aplinkybių ir e. prekyba taip lengvai fizinės neišstums.
„Tarkime, po pirmojo karantino žmonės grįžo pakankamai atsargiai į prekybos centrus ir turbūt, kad dalis pirkėjų buvo vis dėlto iškeliavę į elektroninę prekybą, tačiau po antrojo karantino, kai buvo uždaryti prekybos centrai pakankamai ilgą laikotarpį, apie keturis mėnesius, tai srautas grįžo labai greitai.
Matome, kad žmonės labai stipriai pasiilgę to fizinio apsipirkimo – tiek emocijos, tiek kontakto, aptarnavimo, pasirinkimo, galimybės pasimatuoti. Matome, kad srautai sugrįžta“, – komentavo ji.
Anot Kauno „Akropolio“ valdytojos, pirmojo karantino metu dalis prekybininkų sukūrė elektroninių parduotuvių platformas, o antro karantino metu didžioji dalis prekybininkų šiame „Akropolyje“ įsirengė atsiėmimo punktus.
„Bendrai vertintume taip, kad dalis prekybininkų vis dėlto kombinuoja abu pardavimų kanalus – yra ir elektroninė prekyba, ir fizinis apsipirkimas. Ir ta paslauga „Click and Collect“ yra populiarėjanti, kai galima nusipirkti internetu, tačiau atsiimti prekę parduotuvėje. Tai nėra tokio drastiško išėjimo į on-line. Vis dėlto matome, kad žmonėms reikia to fizinio apsipirkimo“, – sakė B. Kuodytė.
Prognozė: keisis lietuvių pirkėjų krepšelis Lenkijoje
Galimybių paso sustabdymas Lietuvoje sutapo ir su įsigaliojusiu nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu daliai prekių Lenkijoje. „Delfi“ pašnekovai pripažino, kad kai kuriems segmentams Lietuvos prekyboje tai gali tapti iššūkiu.
P. Čepkauskas kalbėjo, kad dalies prekių kainos tarp Lietuvos ir Lenkijos skiriasi iki 50 proc.
„Didžiausias skirtumas, tarkime, yra mėsos produktuose. Kiek žiūrėjome, mėsos gabalas, kurį mėgsta Lietuvoje akcijuoti prekybos centrai, – šoninė, nugarinė, sprandinė, – tai Lenkijoje kainuoja apie 8-9 zlotus, tai kažkur apie 2 Eur, kai pas mus yra kaina 2,99 Eur“, – sakė jis.
Anot Pricer.lt atstovo, kas dar gali motyvuoti keliauti į Lenkiją, – pigesnis kuras. Anot jo, šis veiksnys apskritai pakeis ir Lietuvos pirkėjo krepšelio Lenkijoje struktūrą – apie dešimtadalį jame užėmę degalai gali pasiekti beveik trečdalį.
„Kitas punktas, kuris „pasaldina“ važiavimą į Lenkiją, tai yra, degalų kaina, nes dabar Lenkijoje 5,19 zloto kainuoja litras benzino, tai mūsų kainomis yra 1,13 Eur. Tai apie 30 centų taupymas kaip minimum gaunasi. (...) Lietuviai įprastai, kai buvo 5-10 centų skirtumas, tų degalų nelabai daug pylėsi, pas juos krepšelyje pagal Lenkijos statistiką, buvo apie 10 proc. viso to apsipirkimo Lenkijoje. Dabar tai gali išaugti iki 30 proc.“, – komentavo P. Čepkauskas.
Kalbėdamas apie lietuvių apsipirkimo struktūrą, jis pastebėjo, kad čia didžiausią dalį sudaro ne maisto prekės.
„Jeigu žiūrėtume, ką patys lenkai skelbia apie lietuvių apsipirkimo struktūrą, tai joje yra apie 30 proc. maisto prekės, 60 proc. – ne maisto prekės ir apie 10 proc. paslaugos – viešbučiai, nakvynės ir panašūs dalykai. Tai va stambiausioje toje ne maisto grupėje dalys, tai 11 proc. yra apranga, 14 proc. statybinės, remonto medžiagos, 8 proc. – buitinė technika, ir kaip minėjau anksčiau, kol nebuvo to degalų kainų skirtumo, buvo apie 10 proc. kuras“, – vardijo P. Čepkauskas.
Tarp populiarių prekių apsiperkant Lenkijoje jis vardijo buitinę chemiją, kosmetiką, higienos prekes ir vaistus.
Keliaujant į Lenkiją siūlo atlikti „namų darbus“
„Norfos“ tinklo vadovas D. Dundulis pripažįsta, kad nerimo dėl kaimyninės šalies esama.
„Faktas, kad nerimaujame. Iš tikrųjų, šią ir sekančią savaitę darėme mėsai 30 proc. nuolaidą, tai ponas Petras (Čepkauskas – red.), manau, patvirtins, kad tai gana gera nuolaida ir, mano nuomone, ne blogiau, negu Lenkijoje. Bet aišku, tas kainų nuleidimas paprastai turi ir kitą lazdos galą: lieka visa grandinė ne tik kad be pelno, bet į nuostolį parduoda daugelis būdami šitoje grandinėje“, – sakė jis.
Anot jo, kuo arčiau sienos su Lenkija, tuo parduotuvių negautos pajamos gali būti didesnės.
„Jeigu lyginame praeitais metais Lazdijų parduotuvę panašų savaitgalį, tai šį savaitgalį mes suprekiavome 19 proc. mažiau“, – sakė D. Dundulis.
Anot jo, Alytuje ar Marijampolėje apyvartos sumažėjimas buvo keli procentai.
Kauno „Akropolio“ valdytoja B. Kuodytė sako, kad daug lemia atstumas iki Lenkijos, bet kartu reikia atkreipti dėmesį į asortimentą, pirkėjų poreikius.
„Kaune esantiems prekybos centrams tikrai gali pasijausti. Vis dėlto aš vertinčiau, kad priklauso nuo segmento. Turbūt kad maisto prekių operatoriams tai turės didžiausią įtaką dėl kainų konkurencijos. Kas dėl mados segmento, greta Lenkijos sienos esančiuose prekybos centruose nėra tos pilnos pasiūlos, kalbant apie prekinius ženklus. Mes Kaune, konkrečiai Kauno „Akropolyje“ turime daug platesnį prekių ženklų, tą nuomininkų mix‘ą vadinamą“, – kalbėjo B. Kuodytė.
„Ne visą pasiūlą galės surasti Lenkijoje, tai turbūt labai priklauso nuo vartotojo poreikių ir nuo segmento, kuris ten važiuoja“, – pridūrė ji.
P. Čepkauskas mano, kad ne visi iš važiuojančiųjų apsipirkti į Lenkiją, laimėjo. Anot jo, naudą gauna tie, kurie pasiruošia.
„Buvo tokių pirkėjų, kurie tikrai išlošė, bet esu įsitikinęs, kad buvo ir tų, kurie naudos negavo, tik pasidarė dienos ar kitos atrakciją. Nes sutaupyti pinigų irgi yra darbas“, – konstatavo jis.
Pasak Pricer.lt atstovo, tam, kad apsimokėtų, pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus, reikia nusiteikti apsipirkimui už pusę tūkstančio eurų. Tiesa, tokia suma nereiškia, kad vertėtų už ją pirktis vien maisto.
„Iš esmės, jeigu srautai didės ir gilės – važiuos iš Vilniaus, Panevėžio, – tai tiems žmonėms reikia apsipirkti, kad atsipirktų tas važiavimas, krepšelį pasidaryti 500 eurų. Tai jie arba ten pirks kažką ir kaimynams iš tų maisto produktų, arba jau formuosis tą pirkinių krepšelį, kuris padengs (...) atitinkamai tą pramoninę dalį didins, žiūrėsis, kas yra iš ne maisto prekių“, – svarstė P. Čepkauskas.
„Stebime tas grupes (socialiniuose tinkluose – red.), kur bendrauja, tai dabar labai dideli klausimai yra, kur nusipirkti sodo ir daržo prekių, nes girdėjo, kad trąšoms PVM irgi buvo „užnulintas“, tai jie žiūrės ir į šitas prekes taip pat. Ir struktūroje augs kuras, tikrai“, – prognozėmis dalijosi Pricer.lt atstovas.
