Lietuvos rezultatas – kone pats prasčiausias
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad neseniai dirbti pradėjusio jaunimo pensija senatvėje nesieks net trečdalio jų algos. Gyventojai svarsto, ar taip pragyventi pavyktų.
„Žinokite, sunkiai tikrai. Žiūriu į pensininkus ir tikrai gaila“, – teigė vilnietė Ugnė.
Savo mintimis pasidalijo ir kitas pašnekovas.
„Sunku dar paskaičiuoti ir įsivertinti, kokios kainos bus, kai išeisiu į pensiją“, – teigė jis.
Dabartinė pakeitimo norma arba santykis tarp pensijos ir gauto atlyginimo dydžio – Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 40 procentų.
„Tokiame amžiuje jau nieko nebereikia, viską turi, bet jaunoms šeimoms dabar absoliučiai visko reikia, tai dar ir padedu“, – dalijosi pensininkė Violeta.
Tad, jei jau dabartinės pensijos atrodo nedidelės – ateityje jos mažės dar labiau. Iš 38 EBPO šalių, Lietuvoje rezultatas – pats prasčiausias.
„Tai yra tiesiog pasekmė to, kad Lietuvoje projektuojamas prastas demografinis vaizdas“, – teigė SADM pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.
Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, dabar, mąstant apie ateitį, svarbu pagalvoti apie tam tikrus dalykus.
„Reikia numatyti, kaip keisis, Lietuvos atveju, atlyginimai ir dirbančių, mokančių „Sodrai“ žmonių skaičius“, – teigė jis.
Kaip galima išvengti blogiausio scenarijaus
Anot profesoriaus R. Lazutkos, toks scenarijus, koks į ateitį prognozuojamas dabar, tikėtinas, jei Lietuvoje nesitaisys demografinė padėtis ir nesikeis pensijų įstatymas.
„Mes tą santykį tokį nedidelį dabar turime, o jis dar blogėtų. Tai reiškia, kad mūsų žmonės, kol jie yra dirbantys – jie gyvena gana gerai, o išėjimas į pensiją reiškia papuolimą į skurdą“, – teigė jis.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir SADM pensijų grupės vadovė.
„Tos pakankamai prastos pensijos yra prognozuojamos iš socialinio draudimo sistemos, tai yra apie 30 procentų su vidutiniu darbo užmokesčiu, bet, jeigu pasižiūrėtume, kad dar yra ir kiti skaičiai – tai tas pats EBPO įvertino, kiek galėtų prisidurti prie pensijos tas žmogus, kuris dabar, būdamas jaunas, pradės dalyvauti pensijų kaupime ir nuosekliai kaups visą gyvenimą“, – teigė I. Buškutė.
Kaupdamas papildomai jaunimas galėtų ateityje tikėtis pensijos, kuri, geriausiu atveju, siektų maždaug pusę buvusio uždarbio.
„Sunku būtų pasakyti, kad tos pensijos pakanka pragyvenimui, bet, vis dėlto, tai yra geriau negu 30 procentų“, – teigė I. Buškutė.
Gyventojai pasidalijo, ką apie kaupimą savo ateičiai galvoja jie patys.
„Kaupiu, investuoju į įvairias investicijų rūšis, klases, seku pasaulines tendencijas“, – teigė vilnietis Martynas.
„Negalvoju apie tai“, – pripažino kita pašnekovė.
„Kažkaip netyčia patekau į pensijų kaupimą ir labai laukiu, kada bus galima visiems atsisakyti jo. Taigi, taip – taupau, bet, aš manau, yra protingesnių būdų“, – teigė vilnietė Ugnė.
Prognozes dalis vertina kritiškai
Tokias, dabartiniam jaunimui nepalankias prognozes, dalis ekspertų vertina kritiškai, esą, Lietuvos atveju, labiau tikėtini yra kiti variantai.
„Senatvės pensijos amžiaus didinimas arba, jeigu nebus didinimo, tai bus labai didelis dirbančių pensininkų skaičius“, – teigė Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Niūri ateitis nusimato ir pensininkams Australijoje, Estijoje, Airijoje ir Pietų Korėjoje, o sąrašo viršuje atsirado Portugalija ir Turkija. Ten dabartinio jaunimo pensijos ateityje turėtų siekti kone 100 procentų buvusio atlyginimo. Tai ekonomistams sukėlė įtarimų.
„Turėti 100 procentų normą Lietuvoje mes galėtume tik tokiu atveju, jeigu „Sodros“ įmokas padidintume daugiau negu 2 kartus. Jeigu mes žiūrime į portugalus ar turkus – jų tarifai nėra tokie, kad jie leistų turėti jiems 100 procentų pakeitimo normą. Vėlgi, matomai, kalbame apie kažkokias aritmetines klaidas“, – teigė A. Bartkus.
Nepaisant to, profesorius R. Lazutka mano, kad į EBPO prognozes Lietuva privalo reaguoti.
„Jau šiais metais žinome, kad pensijos yra padidintos ir gana nemažai. Galėtume sakyti, kad tai yra puikus rezultatas, nes jos didėja 10-12 procentų, bet algos taip pat tiek auga. Tai reiškia, kad norma negerėja“, – aiškino jis.
Todėl jis ragina kuo greičiau keisti pensijų indeksą, kad jos augtų sparčiau ar bent tokiu tempu, kaip atlyginimai, tačiau – ar tai yra realu?
„Visiškai idealiame pasaulyje, iš tikrųjų, būtų labai gerai, jeigu pensijų augimo tempas būtų toks pat, kaip atlyginimų augimo tempas, bet šiuos didelius norus, visų pirma, koreguoja tai, kad mokesčių mokėtojų pamažu mažės“, – teigė I. Buškutė.
Vis dėlto, profesorius savo nuomonės laikosi tvirtai.
„Mes negalime netgi panaudoti „Sodroje“ esamo pertekliaus ir dabar paradoksas – tiesiog mūsų pensijos santykinai yra gana mažos, apie 40 procentų pensininkų nuolat yra skurde, o „Sodroje“ kaupiasi rezervas. Šiais metais planuojama surinkti virš 0,5 milijardo daugiau negu, kad pareikalaus „Sodros“ išlaidos“, – pastebėjo R. Lazutka.
Pensininkų skaičius išaugs
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, po poros metų atsiras ir kur kas daugiau pensininkų, mat nustos augti pensinis amžius.
„Jeigu mes dabar visus tuos pinigus išleistume šiandien, kaip yra siūloma – iš tikrųjų, galėtume atsidurti tokioje situacijoje, kokioje buvome 2010-2011 metais, kai pensijas teko mažinti, nes tiesiog neužteko, iš ko išmokėti“, – teigė SADM pensijų grupės vadovė.
Šiemet pirmą kartą į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų. Kasmet į darbo rinką ateina ir iš jos išeina apie 20 tūkstančių žmonių, tačiau šiemet skirtumas tarp pradėjusių dirbti ir išėjusių į pensiją gali siekti maždaug apie pusę tūkstančio.
Visą reportažą rasite LNK portale:
