Deimantų blizgesys – malonumas akiai. Jis asocijuojasi su prabanga, nors tam esą itin gilių kišenių jau nebereikia. Deimantų Lietuvoje kasmet parduodama daugiau. Pageidaujama nors ir nedidelių, bet tikrų.
„Buvome išvykę į Paryžių ir turėjome susitikimus su atstovais. Buvo labai džiugu matyti, kad mes nesame kažkur dugne, o, kad lietuviai lygiai taip pat mėgsta puoštis, kaip ir kiti europiečiai. Tai buvo puikūs skaičiai“, – atskleidė „Factory By Ribas“ komercijos vadovė Gintarė Matuzevičiūtė.
Tiesa, pasirodo, mitas yra tai, kad moterims deimantus dažniausiai dovanoja vyrai.
„Aš sakyčiau, kad galbūt 90 procentų moterų lepina pačios save“, – pastebėjo G. Matuzevičiūtė.
Vis dėlto, tarptautinėje apklausoje deimantų kaip prabangos ženklo lietuviai neįvardija. Jie kur kas dažniau nei Vakarų europiečiai sako, kad prabanga jiems – jachtos ir automobiliai.
„Materialinės gėrybės, prabangus namas, prabangus automobilis, galbūt net laivas, jachta – tai buvo gana dažnas atsakymas tarp lietuvių, o ypač – jaunesnių vyrų“, – pasakojo „Revolut“ komunikacijos vadovė Akvilė Adomaitytė.
Ji taip pat atskleidė, kokios pinigų sumos reikia lietuviams, kad jie jaustųsi laimingi ir patenkinti savo gyvenimu.
„Lietuviai sako, kad 2 tūkstančių per mėnesį“, – teigė A. Adomaitytė.
Kai kurie dalykai mums vis dar nėra savaime suprantami
Kas vakarų europiečiui jau įprasta, lietuviui – vis dar atrodo prabanga. Vieni iš pavyzdžių – galimybė išleisti vaiką į privačią mokyklą ar net investavimas.
„Prabanga reiškia tai, kai mano jau turimas turtas pats auga. Šitą atsakymą lietuviai ir europiečiai kitose vidurio, ir rytų Europos šalyse žmonės gana dažnai rinkosi. Vakarų europiečiai – spėčiau, kad jiems investavimas jau yra labiau savaime suprantamas dalykas“, – pastebėjo A. Adomaitytė.
Tą patvirtino ir psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
„Jie jau patyrę, kas yra pinigai, kur jie gali būti padėti, kaip jie gali būti prarasti. Jie jau ilgiau pasimėgavo tuo turtu. Mes Lietuvoje, 30 metų nepriklausomybėje, dar neturėjome labai daug to tokio gero gyvenimo“, – teigė jis.
Kas tas geras gyvenimas – LNK teiravosi ir pačių gyventojų.
„Leisti sau prabangiai pavakarieniauti, leisti sau prabangiai nueiti į kino teatrą“, – vardijo viena moteris.
„Gal važiuočiau poilsiauti į kokią nors kelionę. Leidžiu sau vieną kartą į metus būtinai“, – dalijosi kita.
„Namus gerus, automobilį“, – pasakojo, ką svajoja įsigyti vyras.
Tiesa, kai kurių gyventojų atsakymai remiasi į visai kitas vertybes.
„Aš jums pasakysiu, kas yra prabanga. Tai yra vienas vienintelis dalykas – sveika nuovoka, sveikas protas“, – teigė vyras.
„Sveikata“, – teigė moteris.
Tiesa, yra dėl ko lietuviai ir vakarų europiečiai sutaria vienbalsiai.
„Didžiausias turtas, didžiausia prabanga yra keliauti tada, kai noriu ir tiek, kiek noriu“, – teigė A. Adomaitytė.
Būtent kelionės 14-oje Europos ir kitų pasaulio valstybių gyventojų buvo įvardintos kaip didžiausia šių dienų prabanga.
Dėl prabangos prekių brenda ir į skolas
Skirtumų apie prabangos suvokimą yra ir tarp lyčių. Moterys mano, kad tikroji prabanga – daugiau laiko sau ir šeimai, o vyrams tai yra galimybė užsiimti brangiu, daug investicijų reikalaujančiu hobiu arba sportu.
„Brangūs laikrodžiai, labai nauji automobiliai ar tos pačios jachtos – tai rodo, kad aš esu labai svarbus, aš esu labai ypatingas, nes aš galiu sau tai leisti. Kai kuriose situacijose žmonės nueina net į greituosius kreditus“, – pastebėjo psichoterapeutas D. Jakučionis.
Jam antrino ir „CreditInfo“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
„Po kovido, jam pasibaigus, vėl labai atsistatė kelionių verslas ir kelionės buvo vienas iš pagrindinių pirkinių. Prieš, tarkime, juodąjį penktadienį arba kibernetinį pirmadienį – matosi, kad vartojimo kreditai buvo labai ant bangos. Vartojimas ir užklausų skaičius auga 15-20 procentų“, – teigė ji.
Pasiskolinę kelionėms ir įvairiems pirkiniams – ne visi skolas vėliau sugeba grąžinti.
„Po kelionių arba po juodojo penktadienio, po maždaug 3 mėnesių, apie 10-15 procentų vartotojų grįžta su skolomis“, – teigė J. Rojaka.
Anot psichologų, noras demonstruoti prabangius daiktus, o kartais net ir tariamą prabangų gyvenimą, dažniausiai susijęs su žmogaus saviverte.
„Kažkas bando savo savivertę kelti rėkdamas ant kitų ir sakydamas, kad kiti nieko nemoka, o kažkas tiesiog brangiais daiktais bando rodyti, koks jis yra ypatingas“, – teigė D. Jakučionis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
