Pasiskolinę daugiau nei 300 tūkst. Lt būstui pirkti, beveik 40 tūkst. automobiliui, sutuoktiniai dar skolinosi ir jo įrengimui bei baldams. Tačiau pasikeitus finansinei situacijai jie nebepajėgė vykdyti įsipareigojimų, skolos kaupėsi, kol galiausiai teko abiem prašyti fizinio asmens bankroto bylų.
Šį jų prašymą tenkinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodo, kad kad 2005 m. pareiškėjai su „NORD/LB Lietuva“ banku (dabar DNB banku) sudarė kredito sutartį buto pirkimui. Kredito suma – 231 tūkst. Lt, o maždaug po poros metų ši suma buvo padidinta iki 325,7 tūkst. Lt.
Kaip nurodoma teismo sprendime, po kelerių metų dėl nevykdomų įsipareigojimų bankas sutartį nutraukė ir pradėjo priverstinį išieškojimą.
Pareiškėjų tvirtinimu, jie savo įsipareigojimų vykdyti negalėjo, nes 2008 m. pabaigoje šeimos pajamos sumažėjo 40 proc., o 2009 m. jų apskritai neteko.
Krizės metais šeimai gimė du vaikai, taip dar labiau padidėjo išlaidos šeimos išlaikymui.
„Bandymai sunkmečiu susirasti tinkamą ir atitinkantį šeimos lūkesčius darbą buvo nesėkmingi“, - rašoma teismo sprendime.
Be to, jau turėdamas būsto paskolą, 2008 m. pareiškėjas su „DnB Nord lizingu“ sudarė automobilio lizingo sutartį, kurios suma – daugiau nei 37 tūkst. Lt, tačiau maždaug po poros metų dėl nevykdomų įsipareigojimų kreditorius sutartį nutraukė ir pradėjo priverstinį išieškojimą. Nurodoma, kad šiuo metu likusios skolos dydis – 10,14 tūkst. Lt.
Bylos duomenimis, bendri šeimos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 433,5 tūkst. Lt.
Šiuo metu poros pajamos - kiek daugiau nei 2 tūkst. Lt per mėnesį. Nurodoma, kad kiekvieną mėnesį pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 5690 Lt suma. Tačiau bankroto bylą iškeldamas teismas pragyvenimui jiems paskyrė 2845 Lt per mėnesį.
„Matyti, kad pareiškėjų gaunamos pajamos nėra didelės, pareiškėjo gaunamų pajamų ir turto nepakaktų padengti turimus skolinius įsipareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai yra nemokūs“, - rašoma sprendime.
Įsisuko į paskolų karuselę
Bylos duomenimis, šeima būsto įrengimui ir baldams iš penkių bendrovių pasiskolino keliasdešimt tūkstančių litų.
Pavyzdžiui, 2007-2008 m. jie sudarė sutartis su lizingo bendrove namų buitinei technikai ir įrenginiams, baldams įsigyti.
„Sumažėjus pareiškėjų pajamoms, lizingo sutarčių vykdymas tapo sudėtingas, dėl ko susidarė įsiskolinimas ir lizingo bendrovė sutartis nutraukė. 2009 m. pradėtas vykdyti priverstinis išieškojimas. Paskutiniais duomenimis pareiškėjų skola sudaro beveik 26 tūkst. Lt“, - rašoma teismo sprendime.
Nutartyje nurodoma, kad 2007 m. pabaigoje šeima iš vienos bendrovės užsisakė virtuvinių baldų komplektą, už kurį sumokėjo 9579 Lt. Šiuo metu dar yra likusi 5244 Lt skola.
Taip pat 2007 m. pareiškėjas, pritrūkus lėšų užbaigti būsto įrengimui, sudarė vartojimo kredito sutartį su dar viena bendrove. Kredito suma – 8 tūkst. Lt. Šiuo metu šiai bendrovei dar yra likusi kiek didesnė nei 4 tūkst. skola. Dėl tos pačios priežasties tais pačiais metais iš kitos bendrovės pasiskolinta 7 tūkst. Lt. Pagal šią sutarti skola sudaro beveik 10 tūkst. Lt.
Bylos duomenimis, 2008 m. pradžioje bankroto bylos prašanti sutuoktinė dar vienoje lizingo bendrovėje sudarė sutartį dėl baldų komplekto pirkimo finansavimo. Finansavimo suma - 7 tūkst. Lt. Pagal šią sutartį likusi kiek didesnė nei 4 tūkst. Lt skola.
Sprendime nurodoma, kad dėl vykdomų priverstinių išieškojimų susidarė skolos komunalinių paslaugų tiekėjams – šeima įvairioms šių paslaugų įmonėms yra skolinga daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Praėjusiais metais vyras skolas pažįstamiems ir draugams bandė grąžinti pasiskolinęs 20 tūkst. Lt iš vienos bendrovės, pusę paskolos grąžino, tačiau liko dar 10 tūkst. Lt.
Bankroto prašiusių sutuoktinių skolos antstoliams sudaro kelis tūkstančius litų.
Teismo sprendime nurodoma, kad DNB bankas ir „DNB lizingas“ su pareiškimu nesutiko, nurodydami, kad pareiškėjai yra nesąžiningi ir slepia pajamas. Tačiau teismas su šiomis bendrovėmis nesutiko.
„Šiuo metu nėra nustatyta įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių būtų galima atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nesutiktina su trečiųjų asmenų teiginiais apie tai, kad pareiškėjai yra nesąžiningi, šiuo metu slepia savo pajamas, kadangi byloje nėra pateikta tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, nemokumo priežastis ar kita, taip pat jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą“, - konstatuoja teismas.
Nutartyje atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybė, jog skolų išieškojimas iš pareiškėjų vykdomas priverstinai, taip pat liudija apie tai, kad pareiškėjai neišgali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
„Atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkų, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokiais, nes jų gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams“, - tvirtina teismas.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje fizinio asmens bankroto bylos yra iškeltos 150 asmenų.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
