Vyriausybė iškart po Velykų pasiskolino 10 mln. eurų. Už devynerių metų trukmės paskolą reikės mokėti 3,9 proc. palūkanų. Bet kol valstybė brangiai skolinasi užsienio rinkose, šalies bankuose neįdarbinti guli gyventojų sukaupti milijardai.
„Mes Lietuvoje turime unikalią situaciją, rekordiškai daug indėlių, kuriuos įmonės ir gyventojai laiko bankuose ir kitose finansų įstaigose. Tie pinigai iš principo yra neįdarbinti, t. y. verslas ir žmonės už jų laikymą nieko negauna“, – sako finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Naujausiais duomenimis, bankuose laikomos gyventojų santaupos siekia apie 21 mlrd. eurų, daugiau kaip 17 mlrd. eurų laikomi ne terminuotuose indėliuose, o einamosiose sąskaitose, todėl palūkanų už juos niekas nemoka. Todėl ekspertai kelia klausimą – kodėl valstybė nesiskolina iš savo gyventojų.
Gediminas Norkūnas, finansų viceministras, sako, kad šiuo metu su komerciniais bankais jau kalbamasi dėl galimybės platinti valstybės taupymo lakštus ir artimiausiu metu gyventojams ketinama pasiūlyti tokią galimybę investuoti savo pinigus.
„Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo bus geriau, nes augant palūkanų normoms, laisvų pinigų turintys žmonės galėtų pakankamai neblogai iš tų pinigų uždirbti“, – pažymi J. Govina.
Taupymo lakštai – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys, kad gyventojai savo pinigus skolina valstybei, o ši įsipareigoja pasiskolintą sumą grąžinti su nustatytomis palūkanomis.
„Tai vadinamoji „win-win“ situacija, iš kurios laimėtų ir valstybė, ir gyventojai, kurie uždirbtų, pinigai liktų šalyje, nereikėtų jų ieškoti užsienio rinkose“, – teigia finansų ekspertė.
Tuo metu bendrovės „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis sako, kad iš taupymo lakštų gyventojai gautų net daugiau naudos nei valstybė, nes valstybei tai tiesiog būtų alternatyvus lėšų pritraukimo šaltinis, nes paskolinti ji ir taip gali visur.
Tokiu būdu Lietuva iš savo gyventojų skolinosi 12 metų, tačiau prieš dvejus metus taupymo lakštų programa buvo nutraukta.
„Tuo metu dominavo nulinės bazinės palūkanos, todėl gyventojų motyvacija dėti pinigus į taupymo lakštus už nulį palūkanų buvo minimalios“, – aiškina G. Norkūnas.
Lietuvos banko duomenimis, komerciniai bankai ir kredito unijos gyventojams už terminuotuosius indėlius šiuo metu siūlo iki 3,5 proc. siekiančias metines palūkanas. Kiek būtų galima uždirbti investuojant į valstybės taupymo lakštus, kol kas neaišku. A. Milevskis sako, kad orientacinė riba turėtų būti maždaug 3,9 proc., kuriuos valstybė mokės už neseniai paimtą paskolą tarptautinėse rinkose.
2009-aisiais, per patį pasaulinės finansų krizės įkarštį, Vyriausybė taupymo lakštus platino ir su 7 proc. palūkanomis.
„Šiuo metu infliacija vis tiek bus didesnė nei mokamos palūkanos, bet bet kokiu atveju gauti 3-4 proc. yra geriau nei gauti nulį“, – teigia A. Milevskis.
Pasak jo, yra šalių, kur valstybės skolinimasis iš savo gyventojų yra labai prigijusi praktika, pavyzdžiui, taip yra Japonijoje, kuri iš savo piliečių skolinasi labai daug ir visomis priemonėmis reklamuoja šį investavimo būdą.
Ekspertai sako, kad Lietuvos gyventojų noras skolinti savo valstybei priklausys ne tik nuo palūkanų, bet ir nuo to, ar lengva bus taupymo lakštus įsigyti. Svarbios bus ir valstybės pastangos taupymo lakštus piliečiams įsiūlyti.
„Padaryti vieną pranešimą žiniasklaidai ir tikėtis anšlago būtų naivu“, – įsitikinęs „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas
Finansų ministerijos teigimu, Vyriausybės taupymo lakštai galėtų būti sugrąžinti jau kitą pusmetį.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
