Lietuvos banko (LB) teigimu, 1 ir 2 ct monetas būtų galima vadinti vienkartinėmis – jas nukaldinus monetų kalykloje ir išleidus į apyvartą, apie 70 proc. šių smulkiųjų monetų į LB nebegrįžta. Tai reiškia, kad monetos yra pametamos arba nugula nebenaudojamos, o dėl to jas kaldinti riekia iš naujo. Skaičiuojama, kad šių monetų gamybai ar įsigijimui iš kitų valstybių kasmet yra išleidžiama daugiau nei 0,5 mln. eurų. Atsisakius šių monetų, minėtų kaštų nebeliktų ir tai leistų sutaupyti apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų.
„Nors atrodytų, kad 1 ir 2 ct monetos yra mažai vertingos, remiantis LB atstovės Astos Kuniyoshi teigimu, pametamų ar nebenaudojamų smulkiųjų monetų vertė kasmet siekia net apie trečdalį milijono eurų. Tai reiškia, kad gyventojai praranda nemažai savo uždirbtų pinigų“, – aiškina E. Tumakova-Kuzmič.
Teisininkė priduria, kad smulkaus nominalo monetų skaičiavimas taip pat reikalauja ir papildomų laiko sąnaudų – jei smulkiomis monetomis norima sumokėti didesnę sumą, užtrunka jų skaičiavimas prie kasos, o apskaitai ir inkasavimui taip pat reikia papildomo laiko.
„Ne ką mažiau svarbu yra įvertinti ir neigiamą poveikį aplinkai, kuris atsiranda kaldinant monetas, jas transportuojant, o vėliau pametant gatvėje, įmetant į upelius ar tvenkinius. Atsisakius mažiausios vertės monetų, sumažėtų ir medžiagų, naudojamų joms gaminant, kiekis, kas būtų sveikintina ir aplinkosauginiu požiūriu“, – priduria vyresnioji teisininkė.
Kainos keistųsi minimaliai
Be sumažėjusių smulkiųjų monetų apskaičiavimo ir inkasacijos kaštų, E. Tumakovos-Kuzmič teigimu, prekybos centrams jokių didesnių pokyčių neatsirastų arba jie būtų nežymūs ir ekonominės prasmės atžvilgiu iš esmės jokios didesnės naudos nesuteiktų. Tiesa, teisininkė pažymi, kad 1 ir 2 ct monetų atsisakymas galėtų šiek tiek pakoreguoti kainas, siekiant išvengti jų apvalinimo. Pavyzdžiui, prekių kainos galėtų būti nurodomos 0, 5 ar 10 ct tikslumu.
Kaip aiškino LB atstovė E. Lisinskaitė, jei būtų įvesti tokie pakeitimai, reikėtų žiūrėti į paskutinį mokėtinos sumos skaitmenį ir jį apvalinti iki 0, 5 arba 10. Tai reiškia, kad jei mokėtina suma baigtųsi 1 arba 2, suma būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0. Jei suma baigtųsi skaičiais 3 ar 4, ji būtų apvalinama į didesnę pusę – iki 5. Baigiantis 6 ar 7, vėlgi apvalinama būtų į mažesnę pusę – iki 5, o baigiantis 8 ar 9 – iki 10.
„Apvalinimas būtų neutralus tiek prekybininkui, tiek vartotojui. Pavyzdžiui, jei mokėtina suma būtų 23 ct, ji būtų apvalinama iki 25 ct. Jei reikėtų mokėti 22 ct, būtų apvalinama pardavėjo nenaudai – iki 20 centų“, – sako E. Tumakova-Kuzmič.
Teisininkė taip pat ragina atkreipti dėmesį, kad mokėtina suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais.
Mokant kortele, ar perkant prekes bei paslaugas internete apvalinimas nebūtų taikomas. Galutinė suma nebūtų apvalinama ir mokant atlyginimus ar skiriant valstybės išmokas – net ir tais atvejais, kai jos išmokamos grynaisiais.
Atiduoti monetų nereikėtų
Kaip teigia „TGS Baltic“ teisininkė, jei pakeitimas būtų priimtas, 1 ir 2 ct monetos vis tiek išliktų teisėta mokėjimo priemone ir jas toliau būtų galima naudoti atsikaitant už prekes ir paslaugas, o prekybininkai šias monetas turėtų priimti. Vienintelis pasikeitimas, kad smulkiosios monetos nebūtų atiduodamas kaip grąža.
„Turimas monetas gyventojai taip pat galėtų atnešti į LB kasas ir išsikeisti į kito nominalo monetas ar banknotus. Monetas taip pat būtų galima išsikeisti ir komercinių bankų skyriuose“, – paaiškina E. Tumakova-Kuzmič.
Kaip nurodo LB, tokią galimybę gyventojai turi ir dabar. Per dieną asmenims į banknotus yra iškeičiama apie 500-1000 monetų – tiek, kiek telpa specialioje vieno litro talpos dėžutėje, atsiskaitant iš karto. Arba vieną kartą per dieną asmeniui yra keičiamos eurų monetos, neribojant jų kiekio ir pinigus pervedant į kliento nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
Seimui priėmus pateikta įstatymo projektą atsisakyti 1 ir 2 ct monetų, planuojama, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2025 m. gegužės mėnesio.
