DELFI žurnalistai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje domisi, kiek skiriasi odontologų paslaugos Baltijos šalyse.
Kadangi oficialiai statistikos departamentas skelbia tik danties plombavimo helio plomba kainą ir jos pasikeitimus, kuri, beje, nuo 2014 m. rugsėjo iki šių metų pradžios pabrango 4,3 proc., lyginamos atsitiktinių dviejų odontologijų klinikų paslaugų kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Odontologų paslaugų kainos Baltijos šalyse labai skirtingos: už vienas paslaugas lietuviai moka šiek tiek mažiau, kitos šiek tiek brangesnės. Vis dėlto daugiausiai šios paslaugos kainuoja estams. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Estijoje ir Latvijoje gyventojų vidutinės pajamos didesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, pernai minimalus darbo užmokestis Latvijoje siekė 360 eurų, Estijoje – 390 eurų, Lietuvoje – 300 eurų.
Štai Lietuvoje rentgeno danties nuotrauka kainuoja apie 6-9 eurus, Latvijoje 5-9, o Estijoje – 9. Estams daug brangiau tenka mokėti už visų dantų panoraminę nuotrauką, kuri gali kainuoti iki 80 eurų, kai Lietuvoje – apie 20.
Skirtingos ir danties plombos kainos Baltijos šalyse, siekiančios nuo 19 iki 52 eurų. Nors danties plombavimas Estijoje gali kainuoti ir tiek pat kiek Lietuvoje, daug brangiau estams kainuoja dantų balinimas.
Nagrinėtos Lietuvos odontologijos klinikų kainos skelbia, kad dantų balinimo procedūra kainuos 101-150 eurų, kai Estijoje – 256 eurai. Tuo metu Latvijoje kainos prasideda nuo 100 eurų.
Metalinių karūnėlių kainos taip pat visose Baltijos šalyse pakankamai panašios – nuo 210 iki 370 eurų. Renkantis standartinį implantą kainos taip pat visose šalyse labai skiriasi: Lietuvoje implanto kainos 400-500 eurų, Latvijoje – 285-700 eurų, Estijoje – 340/500 eurų.
Poliklinika gauna pinigų, nors ir taisotės dantis privačiai
Nors privačioje klinikoje taisytis dantims gali prireikti ne vieno atlyginimo, pigesnis variantas galima dantis tvarkantis poliklinikoje. Kaip informuoja Valstybinės ligonių kasos, suaugusiems taisant dantis poliklinikoje už paslaugas nereikia mokėti, tačiau tenka susimokėti už medžiagas ir vienkartinius įrankius. Vaikams nereikia mokėti ir už medžiagas.
Poliklinikos, kurios teikia odontologijos paslaugas ir pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis, gauna taip vadinamą galvinį mokestį už kiekvieną poliklinikos narį – 12,83 eurus per metus už gyventoją iki 17 metų, 10,33 eurus už vyresnį.
Odontologų rūmai skaičiuoja, kad šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 2068 privačios odontologijos klinikos ir 253 viešosios.
Kainas augina medicininis turizmas?
Nors Lietuvoje ne kartą buvo kelta idėja, kad šalis galėtų tapti patraukli medicininiam turizmui, jau ir dabar Lietuvos odontologijos klinikos sulaukia pakankamai daug klientų iš užsienio, tačiau Medicininio turizmo klasterio vykdomasis direktorius Gražvydas Morkus neigia, kad užsienio klientai sudaro prielaidas odontologų paslaugoms brangti.
Organizacijos atstovas pastebi, kad į Lietuvos odontologijos klinikas atvyksta daug klientų iš Skandinavijos.
„Aktyviausiai klientai odontologijos paslaugomis naudojasi iš Norvegijos. Jų atvyksta vis daugiau, nes ten labai brangu. Norvegijoje odontologijos paslaugas valstybė kompensuoja iki 18 metų, o vėliau nebe. Esame lyginę kainas čia ir Norvegijoje, tai kai kuriose kategorijose kainos skiriasi 12 kartų“, - pasakojo pašnekovas.
Sulaukiama Lietuvos odontologijos klinikose svečių ir iš Baltarusijos. Tačiau, kaip pastebi G. Morkus, ne dėl kainos, o dėl paslaugų kokybės.
Pasak jo, dalį odontologijos klinikų klientų sudaro ir emigrantai. Šie pritraukia ir daugiau užsieniečių draugų ar pažįstamų į Lietuvą gydytis dantų.
Pasiteiravus, ar dėl iš užsienio į Lietuvą dantų gydytis atvykstančių klientų neauga odontologijos paslaugų kainos, G. Morkus teigė, kad ne: „Užsieniečių dalis yra labai maža. Pasigirsta nuogąstavimų, kad medicininis turizmas pakenks vietos gyventojams, tačiau tokie klientai sudaro iki 3 proc., priklausomai nuo paslaugų kategorijos.
Didžiausias klinikų noras, kad ši dalis išaugtų iki 5 proc. Niekas nesitiki, kad užsienio klientų bus 30-50 proc. Žinoma, yra klinikų, kurios specializuojasi dirbdami tik su užsieniečiais, bet čia kalbame, pavyzdžiui, apie plastinės chirurgijos klinikas. Kalbant apie odontologus, procentai gali būti ir didesnis, bet klinikos dažnai yra mažos. Odontologai nori užsienio klientų, nes nors jų būna ir mažai, jie perka brangesnes paslaugas“.
Estai taip pat eina į privačias klinikas
Estiškojo portalo DELFI žurnalistai teigė, kad šioje Baltijos šalyje apsilankymai privačioje odontologų klinikose – populiarūs. Pabrėžiama, kad kainų skirtumas tarp privačios ir viešos odontologų klinikos nėra labai didelis.
Į viešąsias klinikas daugiausia eina, kurie negali ar nenori šiek tiek daugiau mokėti už dantų tvarkymą. Estijoje viešojoje odontologijos klinikoje taip pat turi mokėti už paslaugas, nebent tai yra pirmosios pagalbos paslaugos, kurias apmoka Estijos sveikatos draudimo fondas.
Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad 46 proc. gyventojų, kurie nurodė per metus nė karto nesilankę odontologų klinikoje, to nedarė dėl per didelių paslaugų kainų. Tyrimo duomenimis, 2015 m. per metus nors kartą odontologą aplankė 37 proc. 15-74 m. amžiaus gyventojai.
Estijoje privačiose klinikose nemokamai gydomi nepilnamečiai (iki 19 metų). Išlaidas padengia Estijos sveikatos apsaugos fondas. Tačiau Estijos odontologų asociacijos viceprezidentė Piret Vali teigia, kad paslaugų teikimas vaikams reikalauja daugiau laiko ir atidumo ir valstybės padengiama kaina nėra teisinga. Būtent dėl to kai kurios privačios odontologų klinikos paslaugų nepilnamečiams neteikia.
Estija taip pat odontologijos klinikose sulaukia svečių iš užsienio. Dažniausiai tai – suomiai.
„Į Estiją jie atvyksta dėl mažesnių kainų, dažniausiai dideliems darbams, pavyzdžiui, danties implantacija. Suomijoje ši paslauga nėra valstybės kompensuojama, todėl suomiams apsimoka atvykti į Estiją“, - kalbėjo Piret Vali.
Latvijoje privačios paslaugos laikomos brangiomis
Latvijoje taip pat dominuoja privačios odontologijos klinikos. Jos sudaro net 89 proc. visų odontologijos klinikų.
Valstybinių klinikų paslaugos yra pigesnės nei privačių, tačiau nėra nemokamos.
Latvijos odontologų asociacijos prezidentas Andis Paeglitis teigia, kad paskutinės krizės odontologų paslaugų kainos kasmet auga 3-5 proc.
„Jei kalbame apie kainų skirtumus tarp klinikų, taip, jie didžiuliai. Viskas priklauso nuo to, ar klinika turi finansinių įsiskolinimų, kur yra įsikūrusi ir dar nuo kitų daugybės priežasčių. Tačiau gerai paieškojus galima rasti prieinamų paslaugų“, - komentavo jis.
Kalbant apie medicininį turizmą, Latvija taip pat sulaukia svečių iš Rusijos, taip pat pastebimas norvegų susidomėjimas odontologų paslaugomis Rygoje ar Jūrmaloje. Taip pat į Latviją taisytis dantų sugrįžta emigrantai, todėl vasaromis odontologų klinikos dažnai dirba gana intensyviai.
