Tokia paradoksali situacija klostosi, nes bankai, įvesdami pinigų išgryninimo limitus ir mokesčius, verčia žmones daugiau atsiskaitinėti kortelėmis, o verslininkai, smaugiami bankų mokesčių, kartais net nesibodi apmokestinti atsiskaitymo kortelėmis.
Bent jau kol kas geresnių sąlygų gali tikėtis nebent verslas, nes mažesnius mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčius, didesnį taikomų įkainių skaidrumą ir galimybę pasirinkti, kokias mokėjimo korteles priimti, numato birželio 8 d. pradėjęs galioti naujas europinis reglamentas.
Mokėti už viską
„Swedbank" klientai jau senokai per mėnesį gali nemokamai išsigryninti iki 580 eurų siekiančią sumą. Viršijus ją už kiekvieną operaciją imamas 0,4 proc. mokestis.
SEB bankas neseniai pranešė nuo liepos 9-osios klientams, turintiems mokėjimo korteles, į kurių sąskaitas yra pervedamas darbo užmokestis, nustatantis mažesnį - 500 eurų, o paslaugų planų naudotojams - 800 eurų per mėnesį nemokamą pinigų išgryninimo limitą.
Tuo metu DNB bankas, nuo rugpjūčio 1 d. privačių klientų debetinėms kortelėms taikysiantis vienodą lėšų išgryninimo iš bankomato mokestį, sieksiantį 30 euro centų už vieną išgryninimo operaciją, o viršijus 500 eurų limitą įkainis sieks 0,3 proc. (bet ne mažiau 30 euro centrų) nuo išgryninamos sumos.
Bankininkai tokius ribojimus aiškina siekiu skatinti gyventojus rinktis esą patogų ir saugų atsiskaitymo būdą mokėjimo kortele. Tačiau žmonės, nenorėdami susimokėti už grynųjų išgryninimą, mokesčius nejučiomis permeta ant verslininkų kupros, kurie, aišku, tai įskaičiuoja į galutinę produkto ar paslaugos kainą.
Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad 2011 m. Lietuvoje tarpbankinis mokestis už naudojimąsi debeto kortelėmis vidutiniškai sudarė 0,94, kredito kortelėmis - 1,07, o vidutinis prekybininkų mokamas mokestis - 1,44 proc. operacijos vertės.
Tad klaipėdiečių jau nebestebina mažose parduotuvėse ar paslaugų vietose iškabinti skelbimai ar žodiniai įspėjimai, kad kortelės čia nepageidaujamos arba jomis bus galima atsiskaityti tik pasiekus tam tikrą sumą.
