aA
2015 metais Lietuvos gyventojai iš užsienio sulaukė daugiau nei 1 mlrd. eurų asmeninių pervedimų, tačiau pinigai juda ne tik į vieną pusę: Lietuvoje likę artimieji taip pat padeda užsienį pasirinkusiems giminaičiams ar studijas svetur pasirinkusiems vaikams.
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. Lietuvoje sulaukta 1,13 mlrd. eurų asmeninių pervedimų iš užsienio šalių. Per tą patį laikotarpį iš Lietuvos į užsienį iškeliavo apie 483 mln. eurų.

Ekonomistai iš skelbiamų piniginių perlaidų į užsienį duomenų gali įžvelgti tam tikras tendencijas, tačiau pabrėžia, kad šie finansiniai srautai rodo ne tik Lietuvos gyventojų siunčiamą piniginę paramą užsienyje gyvenantiems artimiesiems, bet, pavyzdžiui, pinigų nutekėjimas į Šveicariją gali rodyti gyventojų bandymus susimažinti mokesčius ar investuoti svetur.

Justinas Markauskas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas, pastebi, kad iš Lietuvos daugiausia asmeninių perlaidų keliauja į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Rusiją, Ukrainą ir JAV.

„Nuo 2011 m. į šias valstybes pervesta pusė visų iš Lietuvos išsiųstų asmeninių perlaidų“, – teigė jis.

Sumažėję pervedimai į JAV

J. Markauskas pastebėjo, kad pervestos asmeninės lėšos į Vokietiją iki 2013 m. buvo didesnės, o į Rusiją ir Ukrainą pradėjo didėti nuo 2014 m. Taip pat pastebima, kad mažėja asmeniniai pervedimai į Jungtinę Karalystę ir JAV.

Palyginus 2016 m. metų antrąjį ketvirtį su 2011 m. pirmuoju, asmeniniai pervedimai į Jungtinę Karalystę yra sumažėję perpus.

Asmeniniai pervedimai į JAV per paskutinius trejus metus susitraukė tris kartus.

Paklausus, ar piniginių pervedimų į užsienio šalis dydžiai priklauso nuo tos šalies ekonominės situacijos, Lietuvos banko atstovas teigė, kad turimi duomenys neleidžia lengvai atsakyti į šį klausimą.

„2013-2015 m. Ukrainoje buvo ekonominė recesija. Perlaidos į šią valstybę 2013 ir 2014 m. iš tiesų rodė augimą. Tačiau po to pervedimai į Ukrainą stabilizavosi, nors šalyje ekonominis nuosmukis gilėjo. Rusijos bendras vidaus produktas (BVP) nuo 2015 m. taip pat traukiasi, tačiau perlaidos į šią valstybę iš Lietuvos neišaugo. Kita vertus, į Jungtinę Karalystę ir JAV perlaidos iš Lietuvos mažėjo, o šiose valstybėse pastaraisiais metais ekonomika iš tiesų augo“, – kalbėjo specialistas.

Pinigai plaukia ne tik iš emigrantų į Lietuvą: kiek išsiunčiame atgal
© Organizatorių archyvas

Pasak jo, asmenines perlaidas į užsienį iš Lietuvos lemia įvairūs faktoriai: ekonominė padėtis Lietuvoje, migracijos tendencijos (kartu ir studentų migracijos kryptys) ir kita.

Prasidėjus krizei Rusijoje – parama patrigubėjo

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė taip pat pastebi, kad asmeniniai pervedimai ir darbo pajamos, kurios iškeliauja iš šalies, yra daugiau nei dukart mažesnės nei atkeliaujančios į Lietuvą.

Ji pastebi, kad iš Lietuvos iškeliaujanti suma piką pasiekė 2012 m., kai sudarė 2,6 proc. šalies BVP – 880 mln. eurų. Pernai ši suma siekė beveik 530 mln. eurų arba 1,4 proc. šalies BVP. Tuo metu perlaidos į Lietuvą pernai sudarė 3,3 proc. BVP arba 1,2 mlrd. eurų.

Vaiva Šečkutė
Vaiva Šečkutė
© Bendrovės archyvas

„2015 m. daugiausiai perlaidų iš Lietuvos buvo nukreipta į Rusiją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir JAV. Rusijoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvena apie trečdalis visų užsienio lietuvių. Vokietijoje lietuvių mažiau, tačiau perlaidos į šią šalį pastaruosius kelerius metus buvo gana stabilios ir siekė 50-70 mln. eurų per metus – panašiai kaip ir perlaidos į Jungtinę Karalystę. Perlaidos į Rusiją 2014 m., palyginus su 2013 m., patrigubėjo iki 100 mln. eurų ir pernai dar siekė kiek mažiau nei 80 mln. eurų. Šį padidėjimą galima sieti su ekonominiu nuosmukiu Rusijoje tais metais. Šios perlaidos greičiausiai pasiekė ne tik ten gyvenančius lietuvius, bet ir rusus, kadangi rusai taip pat yra viena didžiausių tautinių mažumų Lietuvoje“, – pastebėjo V. Šečkutė.

Pinigai į Šveicariją – ne pagalbai artimiesiems

Pasak ekonomistės, Lietuvoje darbo rinkos situacija pradėjo intensyviau gerėti nuo 2014 m., tačiau nepastebima, kad tai reikšmingai padidino pinigines perlaidas iš Lietuvos.

„Ispanija ir Prancūzija šiuo metu taip pat iš Lietuvos sulaukia maždaug du kartus mažiau perlaidų nei 2012-2013 m., kuomet šiose dviejose šalyse augo nedarbo lygis. Taigi, peršasi išvada, kad bent jau kai kuriais atvejais šių perlaidų dinamika sutapo ne su Lietuvos, o kitų šalių ekonomine padėtimi“, – tęsė „Swedbank“ atstovė.

V. Šečkutė kaip įdomų faktą paminėjo ir tai, kad 2012-2013 m. po daugiau nei 60 mln. eurų perlaidų iš Lietuvos nukeliavo į Šveicariją: „Atrodo, kad apskritai šių srautų iš Lietuvos negalima laikyti išskirtinai parama svečiose šalyse gyvenantiems, ypač jei tai yra aukštesnio pragyvenimo lygio šalis, šie srautai greičiausiai taip pat rodo Lietuvos gyventojų bandymus optimizuoti mokesčius ir bandymus investuoti užsienyje“.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, komentuodamas skirtumą tarp į Lietuvą atsiunčiamų ir išsiunčiamų pinigų skirtumą teigė, kad tam įtakos turi tai, kas iš Lietuvos emigracija paskutinius 20 metų buvo apie keturis kartus didesnė už imigraciją.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Be to, didesnė dalis imigrantų yra iš emigracijos sugrįžę lietuviai, tad tikrų imigrantų (jie įprastai yra asmeninių perlaidų siuntėjai į savo gimtąją šalį) iš kitų šalių Lietuvoje įprastai tebūna keletas tūkstančių“, – pridėjo jis.

T. Povilauskas skaičiavo, kad maždaug du trečdaliai pinigų iš Lietuvos nukeliauja ne į Europos Sąjungos šalis.

„Tai didžia dalimi yra perlaidos Lietuvoje gyvenančių rusų, baltarusių, ukrainiečių tautybės asmenų, kurie siunčia pinigų savo artimiesiems. Analizuojant pastarųjų kelerių metų bendrą statistiką, matyti, kad perlaidų į Rusiją padaugėjo ir tai, matyt, lėmė suprastėjusi šios šalies ekonominė padėtis“, - svarstė analitikas.

T. Povilausko teigimu, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojų perlaidų užsienio gyventojams tikslai gali būti labai skirtingi: finansinė parama likusiems giminaičiams užsienio šalyje, trumpalaikė giminių iš Lietuvos finansinė pagalba išvykusiems ieškoti darbo užsienyje, tėvų perlaidos užsienyje besimokantiems asmenims, parduoto turto Lietuvoje pajamų perlaidos į užsienį, prašymai nupirkti prekių užsienyje ir jas persiųsti į Lietuvą ir t.t.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (21)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (6)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Iš Baltijos šalių Lietuvos gyventojai dėl savo finansinės padėties baiminasi labiausiai (12)

Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę...

Tyrimas: norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ (61)

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (257)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Top naujienos

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (69)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (11)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (48)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (1642)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (13)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

Kalėdos islandiškai: su trylika senelių, naujais drabužiais ir dvokiančia žuvimi (1)

Net trylika Kalėdų senelių, išpuošti namai, bet kukli miesto eglė, prie parduotuvių sienų...

Esate žema ir putlių formų? Pravers šie laiko patikrinti stiliaus patarimai (8)

Jeigu esate apvalaus kūno sudėjimo ir vos 163 centimetrų ūgio ar dar mažesnė, tuomet jums...

Kai skyrybos neduoda ramybės: kaip pamiršti buvusį mylimąjį?

Santykių pabaiga niekuomet nėra lengva – ir tuomet, kai antra pusė nusprendžia išsiskirti su...

Septynerių, o jau žarsto milijonus dolerių: „YouTube“ daugiausiai uždirbantis vaikas turtus susižėrė žaisdamas Turtingiausių pasaulio „jutuberių“ TOP10 (11)

Nustebsite sužinoję, kad daugiausiai „ YouTube “ uždirba ne grožio žinovė ar žaidimų...

Anglišką gardumyną pamėgo ir lietuviai: nesunkiai pasigaminsite ir patys 3 skirtingi receptai (2)

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, dažnas intensyviai galvojame ne tik kokiomis dovanomis...