Į pensiją išėjęs lietuvis gauna apie trečdalį buvusio atlyginimo. EBPO skelbia, kad tai – vienas mažiausių rodiklių, tačiau skurdo grėsmė papildomai kaupti pensijai dalies jaunimo nemotyvuoja.
„O dieve, nieko apie tai nežinau, nesidomiu ir turbūt nesulauksiu pensijos“, – sako Vilniuje sutiktas jaunuolis.
„Senatvė dar labai toli. Aš dar jaunas“, – pažymi kitas.
„Įtraukė, bet atsisakiau, nes noriu būti pats atsakingas už savo ateitį ir kontroliuoti savo pinigus“, – tikina vyresnis vilnietis.
Naujai į antrąją pensijų kaupimo pakopą įtraukti apie 89 tūkst. žmonių. Tai – žmonės iki 40 m., dažniausiai dar tik pradėję dirbti. Dauguma jų (61 tūkst.) kaupti atsisakė.
Sykį kaupusieji, bet 2019 m. susistabdę, šiemet irgi gavo kvietimus kaupti (175 tūkst.), tačiau ir čia didžioji dalis (143 tūkst.) kaupti atsisakė.
„Kasmet vidutiniškai savo iniciatyva į pensijų kaupimo sistemą ateidavo po 40-50 tūkst. žmonių. Po šio įtraukimo matome, kad kaupti iš naujai įtrauktų ir iš tų, kurie buvo įtraukti, bet susistabdę kaupimą, kaupti liko per 60 tūkst. žmonių, kurie iki šiol nekaupė. Tai atitinka buvusias tendencijas“, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.
Pensijų valdytojų atstovas įvardija kelias priežastis, kodėl žmonės atsisako kaupti.
„Viena priežastis – žinių trūkumas. Kitas dalykas – anksčiau pensijų sistema buvo dažniau keičiama, dabar matome tam tikrą stabilumą ir tuo džiaugiamės. Dažnas keitimas neprideda pasitikėjimo pačia sistema“, – kalba Investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis.
Susvyravusių pensijų fondų jis ragina nesureikšminti, esą 2008 m. krizė moko, kad trumpam nukritusi grąža atsistatys.
„Nuo metų pradžios turime smukimą apie 10-15 proc. Tai – 2-3 kartus mažesni, nei istoriškai yra buvę. Kadangi tuomet situacija išsisprendė teigiamai, tai ir dabar tikime, kad situacija bus tokia pati“, – komentuoja T. Gudaitis.
Vis dėlto naujausias auditas atskleidžia kur kas gilesnes pensijų sistemos žaizdas. Pasirodo, daugiausia ko gali tikėtis būsimi pensininkai Lietuvoje – neskursti senatvėje.
„Tų asmenų, kurie sumokėjo pirmoje pakopoje socialinio draudimo įmokų mažiau ir gavo atlyginimą iki 500 eurų, jų pajamų pakeitimas yra apie 68 proc. O asmenų, kurie sumokėjo daugiau įmokų ir uždirbo daugiau, tarkime, 3000 eurų – tiktai 31,9 proc.“, – komentuoja Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad pensijų sistemos reforma priimta, palaipsniui žmogaus sumokėtos įmokos turės vis didesnę dalį pensijų struktūroje.
„Siekiame, kad pasiektų apie 50 proc. iki 2030 m., kad individualioji pensijos dalis būtų pusė sudaromos visos pensijos, o bazinė dalis – taip pat apie 50 proc.“, – pažymi Monika Navickienė.
Prie papildomo kaupimo daugiau raginami prisidėti ir darbdaviai, dabar jų indėlis – itin menkas.
„Pernai vos 1,2 proc. darbdavių prisidėjo prie papildomo darbuotojo kaupimo. Antroje pakopoje buvo tik 13 darbdavių, kurie mokėjo įmokas į savo darbuotojų sąskaitas“, – vardija Valstybės kontrolės auditorė.
„Sodroje“ šiuo metu 18 mln. eurų pensininkų privačiai sukauptų pinigų.
