Vyriausybei pritarus, patobulintas projektas bus teikiamas Seimui. Atnaujinto biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9 d., po keletos dienų turėtų įvykti jo priėmimas.
Didžiausias dėmesys – saugumui
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad tobulinant biudžeto projektą buvo žiūrima tomis pačiomis esminėmis kryptimis, kaip ir pirmo biudžeto sudarymo metu.
Pasak jos, esminiai akcentai, atsižvelgiant į geopolitines įtampas bei COVID-19 situaciją, sudėti ant saugumo, taip pat papildomas dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui, galimybėms bei skurdo rizikos mažinimui, atsižvelgiant į išaugusias šildymo kainas, skiriamos lėšos šildymo išlaidų kompensavimui.
„Iš viso iš Seimo komitetų, komisijų ir narių, valstybės institucijų buvo gauta už 454 mln. Eur ir esminės biudžeto kryptys nesikeičia, jos yra pastiprinamos“, - sakė ji.
Viena didžiausių papildomai skiriamų sumų po tobulinimo numatyta saugumo užtikrinimui. Kaip teigė – iš viso papildomai skirti 59 mln. Eur.
„Iš dalies, tai yra atsižvelgiant į tarptautinių institucijų atnaujintus duomenis. EBPO patikslino ekonomikos prognozes ir kadangi NATO išlaidų skaičiavimas yra daromas atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, tai pagal tai patikslinamos ir skiriamos lėšos krašto apsaugai tam, kad būtų išlaikomas tas pats dydis – 2,05 proc. nuo BVP, tai yra 24,9 mln. Eur papildomai“, - teigė ji.
Taip pat, kalbant apie saugumą, 14,7 mln. Eur numatyta papildomai skirti COVID-19 pandemijos padariniams šalinti bei 19,5 mln. Eur poreikiams dėl situacijos Baltarusijos pasienyje. Iš jų, fizinio barjero statybai numatyta 12,7 mln. Eur (iš viso – 150 mln. Eur), sienų apsaugai – 4 mln. Eur, migrantų bylų nagrinėjimui – 2,6 mln. Eur, įnašui į tarptautines institucijas – 0,2 mln. Eur.
G. Skaistė kalbėdama apie galimybių aspektą teigė, kad čia papildomai yra numatoma skirti 20 mln. Eur, kurie bus skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Lėšos bus skiriamos mokslo institucijoms, mokslo tarybai, doktorantūroms studijoms ir kt.
Daugiau pinigų šildymo kompensacijoms
Ministrės teigimu, papildomos lėšos numatytos ir darbo užmokesčio didinimui tam tikrose institucijose.
„Taip pat buvo priimta sprendimas Seime dėl įstaigų vadovų mažųjų koeficientų didinimo, todėl tai turėjo atsispindėti ir šių metų biudžete.
Bendrai viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui numatyta 4,8 mln. Eur, o iš jų 2,3 mln. Seimo priimam sprendimui dėl koeficiento didinimo“, - patikslino ji.
Į patobulintą biudžeto projektą Vyriausybė įtraukė kompensacijas už rekordiškai šią žiemą brangstantį šildymą. Jam kompensuoti papildomai numatyta 16 mln. Eur. Tikimasi, kad šią kompensaciją galėtų gauti apie 110 tūkst. žmonių.
Kitiems papildomiems poreikiams papildomai dar skirta 41,7 mln. Eur, bet tai, kaip tikino G. Skaistė, didžiąja dalimi susiję su tarptautinių institucijų naujais duomenimis.
„Tarkime, patvirtinus ES biudžetą yra nustatyta Lietuvos įmoka į jį, ir , atitinkamai, tam reikia numatyti lėšas“, - teigė ji.
Biudžeto deficitas didėja
Bendrai, kaip teigė ministrė, eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams skirtus asignavimus, prioritetai biudžete susidėlioja panašiai, kaip buvo matoma pirminiame biudžeto projekte.
„Didžioji dalis tenka tokioms sritims, kaip socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, tačiau žiūrint į didžiausią prieaugį nuo praėjusių metų procentiškai švietimui yra 15,3 proc. didesnis finansavimas, aplinkos apsaugai – 15,4 proc., o sveikatos apsaugai – 14,4 proc. didesnis finansavimas nei praėjusiais metais, todėl šiose srityse matomas ženkliausias padidėjimas“, - sakė ji.
Pristatydama 2022-ųjų m. valstybės pajamų pokyčius biudžete, ministrė teigė šiais metais 504,2 mln. Eur planuojama gauti iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių mokėjimų, 4,7 mln. Eur – NT mokesčio, 3 mln. Eur iš loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimų, 6,2 mln. Eur iš žemės įstatymo pakeitimų bei dar 3,2 mln. Eur iš kitų pokyčių.
„Bendroje sumoje valstybės biudžeto pajamos su ES lėšomis bus 14,4 mlrd. Eur. Lyginant su pirminio biudžeto projektu, jos auga 521,2 mln. Eur. Neskaitant ES lėšų pajamos ateinančiais metais bus 11,1 mlrd. Eur ir lyginant su pirminiu biudžeto projektu pajamos auga 17 mln. Eur.
Kalbant apie išlaidas, jos su ES lėšomis sudarys 16,6 mlrd. Eur ir pokytis su pirminiu projektu yra toks, kad išlaidos augs 146,1 mln. Eur, jeigu neskaitant ES lėšų, pokytis išlaidų augimo yra 141,5 mln. Eur“, - vardijo ministrė.
Biudžeto deficitas išauga nuo 3,1 iki 3,3 proc. nuo BVP.
