Maisto produktų pigimo gyventojai teigia nepajaučiantys
Per dvejus metus absoliutus brangimo čempionas yra pomidorų sultys. Jos per dvejus metus pabrango daugiau nei 100 procentų, kas reiškia, kad kaina padvigubėjo. Beveik dvigubai pabrango ir M dydžio kiaušiniai – jie dabar kainuoja 80 procentų brangiau. Vienas iš dažniausiai perkamų produktų – pienas. Jis per dvejus metus brango 50 procentų.
Kainas lyginančio portalo „Pricer.lt“ duomenimis, visų būtiniausių prekių krepšelis per dvejus metus brango 33 procentais.
„Lygiai gražiai trečdaliu. Jeigu vartotojas išleisdavo 200 eurų per savaitę maistui, tai dabar jis priverstas išleisti 300 eurų“, – teigė „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas.
Kai kurie prekybos tinklai reklamuojasi: „Kainos tokios mažos, kad juokinga“. Deja, pirkėjai sako matantys priešingai, o juokinga kartais pamačius tik kaip smarkiai kas nors pabrango.
„Kai kurios kainos juokingos pasidarė net. Pavyzdžiui, pasižiūrėjau, kad šunų konservai kainuodavo 2,5 dabar 4,5 euro“, – dalijosi moteris.
„Pienas, kuris anksčiau „Lidl“ kainuodavo 60 centų, dabar žiūriu jau 99“, – teigė vyras.
Nors prekybos tinklai sako ryškių pirkimo pokyčių nematantys, kainų stebėtojai sako, kad per dvejus metus žmonės ėmė labiau ieškoti pigesnių prekių. Dažnai tai – pačių prekybos tinklų siūlomi produktai. Kai nereikia ieškoti gamintojo, tiekėjo ir kainą galima siūlyti mažesnę.
„Žirneliai su prekiniu ženklu, tokie pigesni, su akcija, kainuos 1,20 euro, o tinklo prekinio ženklo bus apie 80 centų. Na, tai rezervas to taupymo yra“, – teigė P. Čepkauskas.
Tiesa, per dvejus metus brango ir pigiausios prekės – netgi pats pigiausias batonas tapo gerokai brangesnis ir brango 60 procentų.
Infliacijos mažėjimo ženklų dar teks palaukti
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad infliacija – toliau lėtės.
„Infliacija, tikėtina, Lietuvoje sieks tarp 0 ir 3 procentų“, – teigė jis.
Bet net ir kukli infliacija reiškia, kad dabartinės kainos toliau didės, tik nebe taip greitai.
„Tikėtis, kad kainų lygis sugrįš į prieš keletą metų buvusį – labai maža tikimybė“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Tiesa, kai kuriose Europos šalyse būtiniausi maisto produktai jau pinga, bet mažoje Lietuvos rinkoje, anot Ž. Maurico, to tikėtis nereikėtų.
„Kaip pavyzdys, sviesto kainos – jos pakrito pakankamai ženkliai Vokietijoje, Lenkijoje. Jos yra tik keliolika procentų didesnės negu 2020 metais buvo. Lietuvoje tas kritimas nėra toks didžiulis. Labiau yra taikomos įvairios nuolaidos“, – teigė jis.
Turintiems paskolas – didelė našta yra ir palūkanos. Yra žmonių, kuriems bankui mokama suma už būstą per metus padvigubėjo. Europos Centrinis Bankas dabar linkęs palūkanų nebedidinti, tačiau, pasak ekonomisto, kiek ilgai jos išliks tokiame lygyje, koks yra dabar – išlieka klausimu.
„Rinkos tikisi, kad iki balandžio mėnesio“, – teigė Ž. Mauricas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus – ne toks optimistiškas. Jis nemano, kad palūkanos pradės mažėti jau pavasarį.
„Ar yra kažkokios prielaidos jas šiuo metu greitai sumažinti – manau, kad ne. Aš manau, kad pirmą kitų metų pusmetį mes tikrai nematysime palūkanų normų mažėjimo“, – teigė jis.
Be to, kai Europos Centrinis Bankas pakelia palūkanas – žmonėms jos perskaičiuojamos tik po kelių mėnesių ar pusmečio, todėl net dabar dar ne visi savo piniginėmis jaučia jau įvykusius palūkanų kėlimus.
„Dėl to yra labai didelė tikimybė, kad mes turėsime pakankamai sunkią žiemą, ekonomine prasme“, – teigė ekonomistas Ž. Mauricas.
Džiuginti gali tik energetikos kainos. Pastaruoju metu pinga degalai, o šildymas ir elektra – gerokai pigesni nei praėjusį sezoną.
Visą reportažą rasite LNK portale:
