„Jei žmogus sutinka tai daryti, sukaupta suma viršys tai, ką jis prarastų iš „Sodros“, t. y. tam tikrą dalį pensijos, nes dalis pinigų iš „Sodros“ bus atitraukta į asmeninę sąskaitą“, – aiškina T. Medaiskis.
Siūloma naudotis skaičiuoklėmis
Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės Astos Aranauskienės teigimu, asmenų, kurie iki 2013 m. privačiuose fonduose pradėjo kaupti pensiją, yra apie 1 mln., o 319 tūkst. iš jų jau apsisprendė, kaip kaups pagal naują sistemą. Ji primena, kad dar neapsisprendusius žmones konsultuoja ir pensijų kaupimo bendrovės, ir „Sodros“ darbuotojai. Tie, kurie sutarčių nebuvo pasirašę, galės apsispręsti ir vėliau, nes konkretus terminas nenurodytas. Dabar į sistemą naujų žmonių, jos žiniomis, atėjo jau 47 tūkst.
„Svetainės www.sodra.lt lango kairėje galima rasti gerą įrankį – prognozuojama senatvės pensija per EGAS sistemą, – sako A. Aranauskienė. – Jis vaizdžiai parodys, kaip prisijungti prie sistemos. Jei žmogus dalyvavo pensijų kaupimo sistemos antroje pakopoje, jis matys, kiek jo pensija sumažėjo, nes, dalyvaujant antroje pakopoje, socialinio draudimo pensija mažėja. Jei jis dalyvaus ir toliau, bus parodyta, kokia prognozuojama jo pensija pagal šiandienos duomenis.“
Pasak A. Aranauskienės, kaip bus išmokėti pinigai, priklausys nuo sukauptos sumos. „Jei dabar sukaupta apie 32 tūkst. litų (po 10 metų, žinoma, pagrindinė suma bus kita), bus galima pasiimti arba iš karto, arba dalimis. Tačiau, jei bus sukaupta daugiau, pagal šiandienos tvarką privaloma pirkti anuitetą. Nusipirkęs anuitetą, žmogus kas mėnesį gaus tam tikrą išmoką, priklausomai nuo sukauptos pinigų sumos“, – aiškina ji.
Lig šiol dar neapsisprendusiems, kaip kaupti, A. Aranauskienė pataria pasinaudoti informacijawww.pensijuskaiciuokle.lt. „Jei darbo užmokestis vidutinis arba mažesnis, sakome, kad apsimoka prisidėti pačiam ir gauti iš valstybės. Jei darbo užmokestis labai didelis, apie 10 tūkst. litų, galimi ir kiti sprendimai – socialinio draudimo pensija nemažės netgi pasilikus šitoje pačioje sistemoje, kuri dabar yra tik 2 proc. socialinio draudimo fondo“, – teigia Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė.
Antroji pakopa vargiai pasiteisins
Vilniaus universiteto docentas T. Medaiskis sako, kad, renkantis būdą kaupti, vienas iš kriterijų – ar žmogus pasiryžęs dalį atlyginimo primokėti pats, kad gautų valstybės subsidiją. „Jei jis sutinka tai daryti, vis tiek sukaupta suma viršys tai, ką jis prarastų iš „Sodros“, t. y. tam tikrą dalį pensijos, nes dalis pinigų iš „Sodros“ bus atitraukta į asmeninę sąskaitą“, – aiškina ekspertas.
Taip pat jis pastebi, jog vyresnis ir mažesnes pajamas gaunantis žmogus nesukaups tokios sumos, kad gautų periodinę išmoką, vadinasi, vienkartinė suma jam bus išmokėta iš karto. Tokiu atveju, mano T. Medaiskis, svarbu apgalvoti, kaip racionaliai panaudoti pinigus.
„Todėl, jei žmogus negaus periodinės išmokos, kuri, pačiam primokant ir prisidedant valstybei, vis tiek turėtų būti didesnė negu prarasta „Sodros“ dalis, gal geriau grįžti į „Sodrą“ ir gauti didesnę pensiją“, – svarsto ekspertas. Jo teigimu, sunku pasakyti, ar senasis kaupimo būdas gali būti sėkmingas, ar ne, nes specialistai apskaičiavo, kad tie žmonės, kurie patys neprimokėjo ir negavo valstybės subsidijos (tada nebuvo tokios galimybės), nei laimėjo, nei pralaimėjo.
„Galima manyti, kad toks saikingas dalyvavimas vargiai pasiteisins. Jis gali būti labai naudingas tiems, kurie gauna didelį atlyginimą ir jau užėmė aukštą poziciją „Sodroje“, – mano T. Medaiskis. – Tada, atitraukdami dalį pinigų iš „Sodros“, jie nieko nepraranda, nes jau sukaupė tam tikrą sumą.“
Taupyti pačiam apsimoka mažiau
Paklaustas, ar po kurio laiko pensijų kaupimo tvarka vėl nepasikeis, T. Medaiskis sako, kad tam tikro neapibrėžtumo yra, juo labiau kad daugelis abejoja šito sprendimo teisingumu: „Gali būti, kad aplinkybės kažkaip keisis, bet, manau, civilizuotoje valstybėje vis tiek būtų atidaryti visi vartai pakeisti savo sprendimą. Jei niekas nesikeistų, gal ir sprendimo pakeisti nebūtų galima. Jei būtų keičiama, visiškai teisinga būtų reikalauti (ir tikriausiai tai būtų padaryta), kad žmonės galėtų spręsti iš naujo.“
Tačiau kol kas, anot T. Medaiskio, apie jų keitimą oficialiai nėra pranešta, tik specialistai išreiškia įvairių abejonių.
Pasidomėjus apie alternatyvius taupymo būdus, pasak eksperto, investuodamas į profesionaliai valdomus pensijų fondus, žmogus susitaupytų ir uždirbtų šiek tiek daugiau, negu pirkdamas taupymo lakštus ir pan.
„Taupymo lakštai, šiaip taupymas galėtų būti papildoma priemonė. Tačiau reikia nepamiršti, kad šioje pensijų kaupimo sistemoje, jei žmogus deda savo, jis gauna ir subsidiją, o prie taupymo lakštų valstybės subsidijos arba priemokos jis negautų. Jei dalyvaujama trečios pakopos pensijų fonduose, suteikiama tam tikra mokestinė lengvata, kurios individualiai taupant nėra“, – primena T. Medaiskis.
