Dirbantieji jau gavo pirmąjį atlyginimą už sausį. Po mokesčių reformos žadėta, kad darbo užmokestis turėtų kilti, tačiau vieni nustebo, kai gavo mažiau, nei tikėjosi, kiti – nesupranta, kaip yra pasikeitusi mokesčių skaičiavimo sistema, nes algalapiuose dabar matomi visi nuskaitomi mokesčiai, o anksčiau buvo matomi tik tie, kuriuos mokėdavo pats darbuotojas. Mokesčių reformos iniciatoriai sako, kad tikslas ir buvo, jog žmonės matytų, kokius mokesčius moka.
„Jeigu atlyginimas buvo indeksuotas, jis turėjo būti padidintas 1,289 karto, tad atlyginimą popieriuje, kurį gaudavote iki šių metų sausio, reikia padauginti būtent iš šio skaičiaus. Tai daroma, nes dabar darbuotojas nuo savo darbo užmokesčio moka ne tik gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris yra 20 proc., bet ir socialinio draudimo įmoką kartu su sveikatos draudimu, kurie sudaro 19,5 proc.“, – paaiškina A. Gaudaitytė.
Pašnekovės teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pasikeitęs NPD taikymas ir prisidėjusios papildomos įmokos į pensijų fondą, priklausomai nuo to, kokį tarifą pasirinkote socialinio draudimo įstaigoje, taip pat turi įtakos gaunamam atlyginimui.
„Maksimalus 300 eurų mėnesio NPD nuo šio mėnesio taikomas gyventojams, kurių mėnesio pajamos yra ne didesnės kaip 555 eurai. Riba, kiek taikome NPD, nuo šių metų išsiplėtė – jeigu žmogaus atlyginimas popieriuje yra iki 2 555 eurų, tai jam taip pat priklauso NPD“, – teigia A. Gaudaitytė.
Pasak ekspertės, jeigu žmogus nori gauti didesnį atlyginimą dabar, o ne vėliau, kai yra deklaruojamos ir susigrąžinamos pajamos, reikia įmonės, kurioje žmogus dirba, buhalterijai pateikti NPD prašymą.
Anksčiau NPD taikymo apimtis siekė 1 160 eurų. A. Gaudaitytės aiškinimu, tiems asmenims, kurių atlyginimas neatskaičius mokesčių padidėjo iki minėtų 2 555 eurų, gali pateikti prašymus, kad būtų taikomas NPD. Tačiau pašnekovė akcentuoja – geriausia NPD taikyti tada, kai žmogaus alga yra pastovi.
„Jeigu atlyginimas kinta, gauname premijas, yra ligos išmokos, jeigu yra gaunamas papildomas užmokestis už papildomą darbą arba yra gaunamos kokios kitos, pavyzdžiui, nuomos pajamos, tai metams pasibaigus šis NPD yra perskaičiuojamas ir vis kinta“, – akcentuoja pašnekovė.
Darbo inspekcijos atstovo Šarūno Orlavičiaus teigimu, pastebima, kad klausimų dėl 1,298 tarifo iš darbdavių sulaukiama vis dažniau, tačiau atvejų, kai šis tarifas būtų taikomas netinkamai, dar neužfiksuota.
„Noriu pabrėžti, kad tas tarifas turi būti pritaikytas neatskaičius atlyginimo mokesčių. Skundų, kad jau galbūt kas nors pažeidė naują tvarką, ar kreipimųsi į darbo ginčų komisija, kai kyla ginčas tarp dviejų darbo sutarties šalių, ar tinkamai, ar netinkamai pritaikoma reforma, dar negavome“, – tvirtina Š. Orlavičius.
Kaip teigia pašnekovas, dėl mokesčių reformos darbo užmokestis negali mažėti – jeigu taip atsitinka, tai reiškia, kad atlyginimas buvo paskaičiuotas klaidingai.
„NPD, pensijos gali daryti tam tikrą įtaką atlyginimui, bet jei nežinia dėl ko gaunamas mažesnis darbo užmokestis, reikėtų kreiptis į buhalteriją. Darbo kodekse pažymima, kad kiekvieną mėnesį darbdavys darbuotojui turi pateiktį algalapį. Jeigu darbuotojui neaiškus jo atlyginimas, kyla ginčas, tada reikia kreiptis į Darbo inspekciją, kad būtų nustatytos konkrečios aplinkybės“, – LRT RADIJUI sako Š. Orlavičius.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
