Maisto kainos turėtų mažėti
Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, fiksuojama metinė infliacija mūsų šalyje po truputį mažėja.
Rugsėjį, lyginant su 2022-ųjų rugsėju, siekusi 3,7 proc., spalį metinė infliacija turėtų būti 3 proc., o tai yra 13-tas mėnuo iš eilės, kada šis skaičius kris.
Ekonomistai, kalbėdami apie kainų pokyčius, kalba apie skirtingus scenarijus, tačiau visi sutaria, kad Lietuva turėtų stebėti metinės infliacijos rodiklių mažėjimą.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas naujausius skaičius tikino vertinantis rezervuotai, mat buvo tikimasi didesnio infliacijos smukimo, tačiau tam koją pakišo iki šiol nemažėjančios maisto kainos.
„Kai yra priežasčių kainoms kilti, maisto kainos sparčiai didėja. Taip buvo ir praėjusiais metais, kai augo energetinių prekių ir žaliavų kainos, tačiau kai jos sumažėjo, maisto kainos lentynose krinta nenoriai. Prekybininkai geriau taiko nuolaidas, bet kainų nemažina.
Lakmuso popierėliu galime laikyti sviesto kainas. Jos visoje Europos Sąjungoje ženkliai krito, bet Lietuvoje tas kritimas buvo santykinai nedidelis“, – sakė jis.
Ekonomistas svarstė, kad jei prekybininkai visgi nuleistų kainas, metinės infliacijos rodikliai būtų dar mažesni.
„Galimai jos nėra leidžiamos, nes vyrauja didesnis neapibrėžtumas, kas bus žiemą su energetika, gal norima rezervo juodai dienai“, – svarstė jis.
Ž. Mauricas prognozavo, kad likusiais šių metų mėnesiais ir kitąmet turėtume stebėti mažėjančią metinę infliaciją.
„Ji neviršys 3 proc.“, – užsiminė jis, tačiau pridūrė, kad mato grėsmę tam tikroms įmonėms.
„Jų apyvarta nebeaugs, todėl prekybininkai nebegalės užsinorėję kelti kainų, kad pasidengtų savo didėjusius kaštus. Pajamų padidinimo klausimas taip sprendžiamas būti nebegalės“, – įspėjo jis.
Tiesa, kaip užsiminė, visgi bus ir tokių sektorių, kur kainos dar augs.
„Paslaugų sektoriuje kainos toliau didės, tačiau nebe taip sparčiai, kaip pastaruoju metu“, – prognozavo jis.
Įtakos gali turėti sezoniniai veiksniai
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad po vartotojams geros vasaros, kai buvo fiksuojama mėnesinė defliacija, rugsėjį ir spalį rodikliai kilo, todėl žiūrint trumpesniu laikotarpiu kainos šiek tiek augo.
„Žinoma, kalbant apie spalio mėnesį, kai jį lyginame su praėjusių metų spaliu (metinė infliacija-red.), ji yra sumažėjusi būtent dėl pernykštės aukštos palyginamosios bazės. Pernai rudenį įspūdingai kilo kainos, o dabar atsispyrus nuo tokio aukšto laiptelio, šis rodiklis mums atrodo palankiau.
Tai, tikriausiai, tęsis ir toliau ir jau ateinančiais mėnesiais stebėsime ir mažesnius nei 3 proc., rodiklius, bet mėnesinę infliaciją gali pakūrenti ir tam tikri sezoniniai veiksniai“, – įspėjo ji.
Kaip teigė, tai galėtų būti paprasčiausia kalėdinė prekyba, kuri visada šiek tiek prisideda prie mėnesinės infliacijos kilimo.
„Bet dabar keičiasi ir vartotojų elgsena, turime metinius ryškesnius mažmeninės prekybos apyvartų susitraukimus ir tai rodo, kad vartotojas darosi išrankesnis ir, matyt, ta pati infliacija, aukštesnės palūkanų normos, daugybė kitų išbandymų, verčia juos mažinti savo apsipirkimo apetitą, o ryškesnius sąnaudų padidėjimus gamintojams permesti ant galutinio vartotojo darysis vis sunkiau.
Vangesnė paklausa nebus linkusi taip lengvai sugerti kainų padidėjimo, kaip tai vyko pernai“, – sakė ji.
Dundulis: nesu girdėjęs, kad kas sakytų, jog kainos žemos
„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis skaičiavo, kad rugsėjį maisto produktų kainos, lyginant pagal prekių svorį, buvo 1,6 proc. brangesnės nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, tačiau, anot jo, spalį situacija keitėsi.
„Mano nuomone, spalį viskas išsilygins ir bus nulis. Tai reiškia, kad prekės, lyginant su 2022-ųjų spaliu, nebus nei pabrangusios, nei atpigusios“, – prognozavo jis.
D. Dundulio teigimu, lapkritį ir gruodį, lyginant su praėjusiais metais, situacija dar gerės.
„Manau, bus truputį pigiau“, – sakė jis ir pridūrė manantis, kad nors prekės ir pigs 0,5 ar 1 proc., pirkėjai pokyčių nepastebės.
„Jie niekada nemato, kad kainos mažėja. Aš jau nuo 1994 m. nesu girdėjęs, kad žmonės sakytų, jog kainos geros, žemos, yra pigu. Situaciją prilyginčiau žemdirbiams, kurie visada sako, kad metai buvo blogi.
Žmonės niekada nesakė, kad kainos mažos, ir niekada to nesakys, nors ir viskas atpigtų dvigubai. Tai – toks žmonių mentalitetas, pirkėjo ir pardavėjo santykis“, – teigė jis.
Išskyrė, kas brango ir pigo
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad pagal išankstinius spalio duomenis per metus labiausiai brango vandetieka (42,3 proc.) bei nuotekų rinkimas (38,8 proc.).
Kalbant apie maisto prekes, mėsa ir jos produktai brango 10,5 proc., duona ir grūdų produktai – 10,1 proc. Alaus kainos didėjo 11,5 proc., o cukrus, upgienė, šokoladas ir kiti saldumynai – 11 proc. Žuvies kainos didėjo 7,8 proc.
Automobiliai per metus brango 14,4 proc., o tabako gaminiai 6,7 proc.
Per metus, remiantis išankstiniais metinės infliacijos spalio duomenimis, labiausiai atpigo šilumos energija. Jos kainos mažėjo 30,9 proc. Taip pat 28,4 proc. pigo elektros energija, o dar 11,5 proc. degalai ir tepalai.
O ką manote jūs? Ar pastebėjote kainų sumažėjimą? Savo nuomone pasidalinti kviečiame el. paštu pilieciai@delfi.lt
