„Tiek Europos Centrinis Bankas, tiek Lietuvos bankas, tiek visi ekonomistai siunčia žinią, kad bus mažėjimas. Klausimas kada, niekas nekalba, kad tokios palūkanos išsilaikys ilgą laiko tarpą ar kad jos augs“, – kalbėjo finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Kone visus metus lietuviai už būsto paskolas mokėjo brangiausiai Europoje. Mat, mūsų bankai, atvirkščiai nei kitose šalyse, nesiūlo fiksuotų palūkanų.
„Praktika parodė, kad arba bankai iš viso nesiūlo fiksuotų palūkanų galimybės, arba šie pasiūlymai yra nekonkurencingi“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Kai pradėjo kilti EURIBOR, mes turėjome iki 10 proc. klientų, kurie naujai skolinosi ir teiravosi, kokios būtų sąlygos fiksuoti palūkanas, bet iš tikrųjų užsifiksavo vienetai“, – sakė „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Kai lietuviams mokama suma už būstą per metus padvigubėjo, į paviršių iškeltas senas klausimas – galbūt atėjo metas palūkanas fiksuoti?
„Fiksavimas – žinojimas, kiek tu mokėsi po pusės metų, po metų ir ramybė. Kai kurie pasirenka sumokėti daugiau už tą ramybę tam, kad žinoti, kiek tiksliai mokėti“, – teigė J. Govina.
Pirmąkart apie stabilias palūkanas Lietuvos bankas prabilo dar prieš aštuonis mėnesius, bet kaip teisiškai įpareigoti apsisprendė tik dabar. Komerciniai bankai būtų priversti klientams siūlyti ne vieną, o du būdus kaip grąžinti paskolą.
„Rinktis paskolas su kintama palūkanų norma, kuri keičiasi kas pusmetį, ar rinktis su stabilia, kuri nesikeičia 5 metus“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
„Pavėluotas pasiūlymas, mes jau seniai galėjome turėti palūkanas fiksuotas arti nulio. Dabartinis lygis tikrai nėra tas lygis, kur turėtume fiksuoti, nes palūkanos tikriausiai kris“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuvos bankas mano, kad fiksuotoms palūkanoms laikas visada tinkamas. Tad spaudimo greičiau siūlyti įvairesnes palūkanas valdžiai nedarys.
„Lietuvos bankas šiuo metu pateikė savo pasiūlymus. Derinsime su suinteresuotomis pusėmis, tikėtina, kad Seimo pavasario sesijoje projektas bus svarstomas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Lietuvos bankas nesiūlo ir fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui nei dabar. Rekomenduoja bent penkmečiui, bet komerciniai bankai ir toliau elgsis, kaip norės.
„Mūsų terminas numatytas bent penkmečiui, tai niekas netrukdo bankui pasirinkti 3 ir 10 metų, bet 5 tūrėtų būti“, – teigė J. Varanauskienė.
„Protinga fiksuota palūkanų norma yra iki kredito grąžinimo. Jei tai 5, 10, 15 metų, nesutampa su paskolos grąžinimu, tai nėra fiksuota palūkana, nes galiausiai teks persiderėti vėl iš naujo“, – šnekėjo M. Dubnikovas.
Dėl fiksuotų palūkanų įmokos bankui būtų pastovios ir labiau prognozuojamos. Tačiau gyventojui tektų mokėti ne tik už paskolą bankui, bet ir apsidraudimą nuo palūkanų šuoliukų.
„Fiksuota palūkana – už tai turi susimokėti, nes tai draudimas. Už draudimą mes mokame ir tai apsaugo nuo to, kad tu visąlaik žinai, kiek teks mokėti“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Šiuo metu fiksuotos palūkanos mažesnės nei kintamos, taip yra jau nuo pernai vasario.
„Šiai dienai 6 mėnesių EURIBOR yra 3,9 proc., o fiksuota EURIBOR dalis 2,6-2,7 proc“, – aiškino P. Ladziato.
„Dabar fiksuotos palūkanos pigesnės nei kintamos, skirtumas nedidelis apie pusė proc. maždaug“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Dabar 9 iš 10 pasirinkę bankuose ne fiksuotas, o kintamas palūkanas.
Žiūrėkite reportažą LNK:
