„Finansinės padėties pagerėjimą dažniau įžvelgia 26-55 metų amžiaus aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai“, - antradienį žurnalistams sakė INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.
Tyrimas rodo, kad daugiausia finansinė padėtis gerėjo dėl geresnio atlyginimo. Tai kaip finansinės situacijos gerėjimo priežastį šių metų vasarį įvardijo 70 proc. respondentų, tuo metu prieš metus tokių žmonių buvo 58 proc.
Vis dėlto šių metų sausį išaugo žmonių, kurie teigia, kad jų pajamos išliko tokios pačios, tačiau kainos išaugo, skaičius. 2018 metų vasarį taip teigiančių buvo 67 proc., o praėjusių metų tą patį mėnesį - 62 proc.
„Tai susiję ir su tuo, kad žmonės linkę išleisti daugiau nei uždirba bei tuo, kad auga jų lūkesčiai“, - pažymėjo D. Kolmatsui.
Tuo metu mažėjo ir žmonių, galinčių metus išgyventi iš turimų santaupų nekeičiant įprasto gyvenimo būdo, skaičius.
Šiek tiek padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad iš turimų santaupų galėtų išgyventi iki pusės metų. 2017 metų vasarį jų buvo 21 proc., o šių metų vasarį - 23 proc.
Taip pat daugėjo ir pensijoje dirbti pasiryžusių apklaustųjų dalis. Tokių dabar yra 22 proc., kai prieš metus jų dalis siekė 20 proc.
„Įdomu tai, kad dirbti ir pensijoje dažniausiai pasiryžusios moterys“, - pastebėjo D. Kolmatsui.
Jos teigimu, daugiau pragyvenimo šalinių pensijoje paminėjo didžiausių pajamų grupės atstovai, o santaupas - 26-55 metų respondentai, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse.
Vis dėlto gyventojų pensijos lūkesčiai nėra optimistiški: 29 proc. respondentų sakė besitikintys gauti 50 proc. dabartinių pajamų siekiančią pensiją.
„Gyventojų pensijos lūkesčiai per metus sumažėjo, tačiau pensijos poreikiai yra aukšti: 47 proc. tikisi tokių pačių pajamų kaip dabar“, - sakė D. Kolmatsui.
Tyrimo metu buvo apklausti 1011 respondentų.
