„Nors nominalaus darbo užmokesčio augimas išlieka spartus, vis tik nemažą dalį dar vis pasiglemžia kylančios kainos. Realus metinis darbo užmokesčio augimas, atmetus infliacijos įtaką, pernai siekė 4 proc.“, - savo komentare teigia banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Su tuo taip pat sutinka SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
„Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. - sparčiausiai nuo 2008 metų - realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais“, - teigia T. Povilauskas.
Jis taip pat priduria, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį (kaip ir trečią ketvirtį) minimali mėnesio alga nedarė įtakos metiniam vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui, nes ji buvo lygiai tokia pat kaip ir prieš metus, todėl tai buvo pagrindinė lėtesnio negu pirmą pusmetį algų augimo priežastis.
Atlyginimai, anot analitiko, kilo dėl darbuotojų trūkumo ir palankios ekonominės padėties, kai įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau.
Tuo metu bruto atlyginimas per metus pakilo 7,5 proc. Tokio I. Genytė-Pikčienė šiemet nesitiki.
„Po pernykščio šuolio, šiemet tikimės, kad darbo užmokesčio augimo tempas šiek tiek prislops. Tačiau, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, jis vis tiek išliks spartus ir, mūsų prognozėmis, turėtų siekti apie 6 proc.“, - teigia I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, šiemet algos ir toliau kils dėl didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, ir besitęsiančio ciklinio ekonomikos atsigavimo poveikio darbo rinkai.
„Sparti ekonominė plėtra lemia didesnį įmonių poreikį darbo jėgai - daugėjant užsakymų, įmonės yra priverstos samdyti daugiau darbo rankų. Tačiau tam tikruose Lietuvos ūkio sektoriuose jau kurį laiką trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Emigracija, neefektyvi perkvalifikavimo sistema bei rinkos poreikių neatitinkantys universitetų ir kolegijų absolventai negali patenkinti darbdavių ir investuotojų poreikio, todėl jie priversti pervilioti specialistus vieni iš kitų, žadėdami vis didesnį atlyginimą“, - teigia analitikė.
Anot I. Genytės-Pikčienės, nors nuolat kylantys atlyginimai bendrovėms kelia iššūkių, tačiau tai išlaiko vartotojų optimizmą ir skatina vidaus vartojimą. O kai kuriose srityse tai gali paskatinti emigrantus grįžti į Lietuvą.
Tuo metu T. Povilauskas įvardijo, kad praėjusį ketvirtį sparčiausiai atlyginimai didėjo informacinių technologijų, prekybos, profesine ir moksline veikla besiverčiančiose įmonėse.
„Apskritai, vis dar lieka tendencija, kad algos auga sparčiai tuose sektoriuose, kur atlyginimai ir taip yra didžiausi, o tai dar kartą rodo, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta, tad įmonės pasirengusios už juos mokėti vis daugiau“, - teigia T. Povilauskas.
Anot jo, apgyvendinimo ar transporto sektoriuose algų augimą vis dar labai lemia minimalaus užmokesčio pokyčiai. Jo teigimu, jei minimalus atlyginimas nekinta, algos šiuose sektoriuose auga lėčiau, nors jų įmonės ir skundžiasi, kad trūksta darbuotojų.
Analitikas taip pat pažymi, kad vis labiau nerimą kelia tai, jog privačiame sektoriuje alga 2017 metais augo sparčiau negu valstybės sektoriuje, o darbo užmokestis 2018 m. gali ir dar labiau priartėti vienas prie kito.
„Dėl to surasti kompetentingų asmenų, norinčių dirbti atsakingą darbą valstybės sektoriuje, bus vis sudėtingiau, o dabartinių darbuotojų nepasitenkinimas tik didės“, - rašoma T. Povilausko pranešime.
Šiemet, SEB banko duomenimis, vidutinė mėnesio alga didės 7 proc., o tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 eurų padidėsianti minimali mėnesio alga, augsiančios mokytojų, dėstytojų, medikų, tarnautojų algos. Nors vidutinė metinė infliacija šiemet ir bus mažesnė, realioji alga 2018 m. augs taip pat lėčiau.
