Tai suprato nė trisdešimtmečio nesulaukusi vilnietė Ilona, prieš daugiau nei mėnesį nusprendusi mesti vadovaujantį darbą ir tapti Darbo biržos organizuojamų manikiūrininkių kursų dalyve.
„Visada dirbau vadybininke arba direktore, tiesa, dažniausiai smulkiose įmonėse. Galiausiai suvokiau, kad nebepriimu adekvačių sprendimų. Kai atsibundi naktį ir suvoki, kad nepadarei to ar ano arba kur nors palikai klaidą, nes, kaip žinome, mažose įmonėse direktorius yra ir vadybininkas, ir buhalteris, ir valytojas, suvokiau, kad nebegaliu taip gyventi“, - DELFI pasakojo verslo vadybos studijas baigusi jauna moteris.
Kaip tik tuomet ji prisimena sužinojusi apie manikiūrininkių kursus, į kuriuos siunčia Darbo birža. Ilona nusprendė išeiti iš darbo ir tapti oficialia bedarbe, kad galėtų išmokti naujo amato. Be manikiūro ji mokėsi ir pedikiūro subtilybių.
„Aš tiesiog suvokiau, kad nenešu įmonei tiek naudos, kiek galėtų atnešti kitas žmogus ir nepriimu tokių sprendimų, kokius galėčiau priimti. Taip nutinka dėl to, kad pervargsti ir neturi, su kuo pasitarti. Taigi nusprendžiau, kad man reikia kardinalių pokyčių gyvenime ir darbo, kuris man teiktų malonumą“, - prisipažino Ilona.
„Kai dirbu šį darbą, aš atsipalaiduoju: smegeninė atjungta, jaučiu didžiulį malonumą. Diena tiesiog prabėga, neskaičiuoju laiko. Be to, tai yra labai smagus darbas, nes klientas iš tavęs išeina laimingas ir patenkintas. Galėčiau pasakyti, kad manikiūrininkė yra tarsi psichologė, pas kurią moterys ateina norėdamos pailsėti, pabėgti nuo vyrų, vaikų, pradėti pasitikėti savimi. Juk kirpėjos, manikiūrininkės yra tos gerosios tetos, kurios pakelia nuotaiką“, - taip apie savo naująją veiklą kalba pašnekovė.
Ilona sako, kad jau dabar turi užrašymų savaitei ar dviem į priekį, tačiau pripažįsta iš pradžių nerimavusi, kaip viskas bus.
Paklausta, kas lemia specialisto sėkmę, ji sakė: „Kiekvienas klientas pasirenka savo meistrą, o ne atvirkščiai. Bet kokiu atveju šioje srityje daugiausiai lemia rekomendacijos iš lūpų į lūpas. Visuomet stengiuosi klientui padaryti kažką originalaus, žinoma, dirbu kruopščiai. Tuomet žmogus išeina patenkintas ir gerus atsiliepimus pasako draugams“.
Visiškai profesiją pakeitusi jauna moteris tvirtina nė kiek nesigailinti savo sprendimo.
„Dabar galiu pasakyti, kad mano sprendimas išeiti iš darbo buvo labai geras. Juokaudama net sakau, kad būdama direktore aš mažiau uždirbdavau. Žinoma, reikia pripažinti, kad dirbau mažose įmonėse, kur niekas nenori mokėti didelių atlyginimų. Be to, smulkiajame versle būna taip, kad savininkas arba direktorius uždirba mažiau nei pas jį dirbantis specialistas“, - kalbėjo pašnekovė.
Ji nesibaimina tokiu sprendimu galinti sugadinti savo CV.
„Grįžti į administraciją aš visada suspėsiu. Mano nuomone, surasti darbą tikrai nėra problema, jeigu moki save parduoti, esi energingas, turi siekių ir nesėdi vietoje“, - įsitikinusi Ilona.
