Skirtumus įžvelgia ne visos
Pasirodo, brangiai moterims atsieina ne tik deimantai, bet ir kasdieninės prekės – rūbai, kosmetika, higienos priemonės.
„Yra šampūnas moterims ir vyrams – vyrams bus pigesnis. Taip pat ir skustukai, dezodorantai nuo prakaito“, – vardijo „Ribologijos“ įkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.
Tai – vadinamasis „Rožinis mokestis“, kai už kai kurias prekes moterys permoka net 7 procentais, tačiau rinkodaros specialistai aiškina, kad tokios prekės, kurios moterims kainuoja daugiau nei vyrams – retenybė.
„Tai yra tokia pakankamai maža rinka, maža niša ir, sakyčiau, tarp tokių mažesnio pasirinkimo turinčių prekių galima pastebėti tą skirtumą tarp lytiškumo“, – teigė „Addrama by mediapark“ rinkodaros specialistė Laura Domarkė.
Tiesa, kai kurios moterys kainų skirtumų net nepastebi.
„Neatkreipiu dėmesio paprasčiausiai“, – teigė viena jų.
Tačiau kitos viliasi, kad brangesnio produkto bent jau kokybė bus geresnė.
„Ši tendencija populiari – moterims visada viskas trupučiuką brangiau. Ar kokybiškiau – čia klausimas“, – dalijosi kita pašnekovė.
„Mėgstu kokybę. Man turi būti arba šilkas, arba vilna – reikia kokybiškas prekes pirkti, tada tu jas ilgiau nešiosi ir jos visai kitaip atrodo“, – apie savo drabužių pasirinkimus kalbėjo kita moteris.
Problema – ne tik kaina
Moterų teisių gynėjos aiškina, kad problema – ne tik prekių kaina, esą visa sistema moterims nėra palanki, mat jos uždirba mažiau, moka brangiau, o senatvėje gauna mažesnę pensiją.
„Be to, moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, tai tu gyveni ne tik viena, su mažesne pensija, bet dar ir be investicinio kažkokio kapitalo, nes labai daug ten rožinių daiktų turėjai“, – teigė R. Butkevičiūtė.
Moterų teisių gynėjos tai vadina diskriminacija ir kaltinimus meta rinkodaros specialistams, esą tik vyrams arba tik moterims skirti produktai dažnai yra tiesiog verslo triukai.
„Raginu tiek moteris, tiek vyrus, nuėjus į parduotuvę pasižiūrėti, kur yra moterims skirta kažkas arba, pavyzdžiui, tik vyrams skirtas dalykas ir pagalvoti, ar jis tikrai tik vyrams yra skirtas, ar jo moterys negali naudoti, arba ar tikrai kažkoks dalykas yra skirtas tik moterims ir vyrai jo negali naudoti“, – dalijosi R. Butkevičiūtė.
Rinkodaros specialistai kaltinimus atremia ir sako, kad tendencijas diktuoja pačios pirkėjos.
„Čia balansuojame jau nebe lytiškumo klausimais, o rinkos klausimais, paties poreikio klausimais, nes, pagal tyrimus, moterys, jeigu joms patinka brandas – jos yra lojalesnės ir jos tiesiog noriau sumokės aukštesnę kainą, nesvarbu, kad yra pigesnių lygiavertiškų produktų“, – teigė rinkodaros specialistė L. Domarkė.
Pasakė, kodėl tai nėra tolygu diskriminacijai
Beveik prieš 30 metų saulėtoje Kalifornijoje buvo priimtas lyčių mokesčio panaikinimo įstatymas, kuris uždraudė diskriminaciją paslaugų ir produktų pardavimų srityse. Lietuvoje tokio apribojimo nėra, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tikina, kad vadinamojo „Rožinio mokesčio“ teisiškai vadinti diskriminacija neišeina.
„Ar jis yra rausvas, ar jis yra, pavyzdžiui, mėlynas produktas – neapriboja teisės vyrams ir moterims jų pirkti. Iš principo, tiek vyrai, tiek moterys gali, pavyzdžiui, rožinius skustukus pirkti vienodai ir diskriminacijos čia kaip ir neišeitų nustatyti“, – teigė tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Rinkodaros žinovai tikina, kad pirkėjas pats renkasi pirkti brangesnį ar pigesnį produktą, mat prekių pasirinkimas šiais laikais – didelis, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pastebi, kad jau ir dabar kai kurios moterys bando „Rožinį mokestį“ apeiti.
„Perka, pavyzdžiui, kelnes savo dukrai berniukų skyriuje, nes kelnės, iš principo, tokios pačios, o kainuoja pigiau. Daugybė moterų taip pat rašė, kad jos gudrauja ir skustuvus perka vyriškus, nes jie tiesiog pigesni, o funkciją atlieka tokią pačią“, – teigė M. Jurkutė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kur kas dažniau išgirsta dėl lyčių diskriminacijos paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, kai moterų kirpimas būna brangesnis už vyrišką.
Visą reportažą rasite LNK portale:
