Anglija.lt aiškinosi, kiek ūgtels valandinis uždarbis ir kas galės jį gauti.

Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais skelbiamas naujas minimalus uždarbis nustatant, kiek mažiausiai turi būti mokama darbuotojui už vieną darbo valandą.

Nuo praeitų metų spalio minimalus valandinis atlygis vyresniems nei 21 m. darbuotojams padidėjo 20 centų ir pasiekė 6.70 svarų per valandą.
Darbuotojams, kurių amžius – 18–21 m., valandinis atlygis paaugo iki 5.30 svarų/ val. Jaunesni nei 18 m. asmenys turi gauti ne mažiau nei 3.87 svarų./val., o praktikantams nustatytas 3.30 svarų./val. minimumas.
Tačiau labai greitai, vos už poros mėnesių, užmokesčio už darbą srityje įsigalios dar viena naujovė – nacionalinę minimalią algą (National minimum wage) pakeis Nacionalinė pragyvenimo alga (National living wage), kuri bus ne mažesnė nei 7.20 svarai./val.
Minimalus 40 valandų per savaitę dirbančio žmogaus atlyginimas turėtų išaugti 900 sv. per metus.

Deja, šie pasikeitimai pradžiugins ne visus, o tik vyresnius nei 25 m. darbuotojus. 21–24 metų darbuotojams ir toliau bus mokamas tas pats minimalus valandinis atlyginimas, koks yra dabar, t.y. 6.70 sv.arai per valandą.

Valandinis atlyginimas nesikeis ir kitoms amžiaus grupėms.
Kas yra nacionalinė pragyvenimo alga?

Kad minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai iš jo nepragyvena, seniai ne naujiena. Apskaičiuota, kad norint pragyventi Anglijoje, reikia uždirbti ne mažiau kaip 7.85 svarus./val.

O dėl smarkiai išaugusios būsto kainos Londone pragyvenimui reikalingas uždarbio minimumas turėtų siekti ne mažiau kaip 9.15 svarų./ val.

Toks valandinis užmokestis buvo įvardintas kaip pragyvenimo alga – pageidautina, kad darbdaviai tiek mokėtų savo darbuotojams, tačiau neprivaloma.

Tiesa, atsirado įmonių ir kompanijų, kurios paskelbė savanoriškai mokėsiančios pragyvenimo algą mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.

Vis dėlto, didžioji dalis darbdavių nesiruošė mokėti daugiau nei įstatymu nustatytas minimumas. Statistiniais duomenimis, šiuo metu Britanijoje mažiau nei pragyvenimo alga uždirba apie 6 mln. žmonių, kas sudaro maždaug ketvirtadalį visų dirbančiųjų.

Tokia situacija paskatino Britanijos vyriausybę valandinį uždarbio minimumą priartinti prie pragyvenimui reikalingo atlyginimo, pavadinant jį nacionaline pragyvenimo alga (National Living Wage).

Valandinį darbo užmokestį planuojama didinti kasmet, kad 2020 m. jis siektų beveik 10 svarų per valandą.

Kas turi teisę į minimalų uždarbį?

Teisę į minimalų valandinį atlygį turi visi samdomi darbuotojai įskaitant ir tuos, kurie dirba ne visą darbo dieną.

Ne mažiau kaip valandinį minimumą darbdavys privalo mokėti dirbantiems ir puse ar trečdaliu etato bei padieniams, retkarčiais samdomiems darbininkams. Minimalus valandinis uždarbis priklauso ir per agentūras samdomiems darbuotojams bei darbuotojams, kuriems mokama pagal išdirbį.

Ne mažiau kaip minimalų atlyginimą privalo gauti žemės ūkio darbininkai, neįgalūs asmenys bei užsieniečiai.
Valandinio užmokesčio minimumo reikalavimai netaikomi dirbantiems savarankiškai (self-employed), kompanijų direktoriams ar kitiems individualia veikla užsiimantiems asmenims.

Tarp nemokančių minimumo – apsaugos įmonė

Reikalavimas mokėti ne mažiau kaip minimalų atlyginimą yra numatytas įstatymu. Darbdaviai, kurie pažeidžia šį įstatymą, privalo sumokėti nepriemoką savo darbuotojams ir dar gauti baudą.

Šiuo metu įsigaliojo praktika viešai skelbti ir gėdinti tas kompanijas, kurios savo darbuotojams moka mažiau nei minimalus valandinis uždarbis.

Pernai tokių įmonių Anglijoje rasta beveik 100. Dažniausiai tai socialines priežiūros, apgyvendinimo bei maitinimo ar apsaugos paslaugas teikiančios įmonės. Daugelyje įmonių privalomas atlyginimo minimumas nebuvo sumokėtas vienam ar dviems darbuotojams.

Deja, išimčių yra ir čia. Viena iš įmonių, Londone įsikūrusi Total Security Services, privalomo minimumo nesumokėjo daugiau kaip 2500 darbuotojų.

Ką daryti, jei įmonė nemoka minimalaus uždarbio?

Dirbantiems menkai apmokamus darbus neretai atrodo, kad darbuotojų teisės egzistuoja tik popieriuje. Laimei, pasistengus galima pasiekti, kad darbdaviai nebandytų išsisukti nuo prievolės mokėti uždarbio minimumą.

Pirmiausia, kiekvienas darbuotojas turi sekti minimalaus valandinio uždarbio pokyčius ir stebėti savo algalapius. Jeigu darbdavys algalapių nepateikia, nebijokite jų reikalauti. Algalapiai aiškiai parodo, kiek valandų dirbta, kiek uždarbio priskaičiuota, kokie padaryti atskaitymai, kokie mokesčiai sumokėti.

Antra, išsiaiškinkite, kas yra įskaičiuojama į darbo valandas. Pavyzdžiui, jeigu darbo metu privalote vykti iš vienos vietos į kitą, kelionės laikas turi būti įskaičiuotas į darbo laiką. Arba, pavyzdžiui, arbatpinigiai neturi būti įtraukiami į algalapį kaip užmokestis už darbą. Jeigu mokama už atliktą darbą, reikia išsiaiškinti, kokia yra nustatyta išdirbio norma.

Kilus įtarimui, kad darbdavys elgiasi nesąžiningai, patariama skambinti Acas pagalbos numeriu 0300 123 1100. Pagalba suteikiama nemokamai ir yra konfidenciali.

Pastebėjus, kad atlyginimas apskaičiuotas neteisingai, verta pasikalbėti su darbdaviu. Pamatę, kad darbuotojas žino savo teises, darbdaviai linkę su juo atsiskaityti, nes puikiai žino, kad įstatymas darbuotojo pusėje.