aA
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbo užmokestį pradėjus indeksuoti pagal kainų augimą, gali ateiti metas, kai darbdaviai bus priversti reikšmingai didinti kaštus, o šalyje bus fiksuojama defliacija. To tikimasi jau kitais metais.

„Jei mes indeksavimą siesime su kainų pokyčiais, atsiranda tam tikrų rizikų. Ką Europos centrinis bankas yra ne kartą minėjęs, dabar akcentavo – kad tai pavojingas kelias. Jie nerekomenduoja tokių dalykų daryti, nes tai pailgintų aukštos infliacijos laikotarpį.

Indeksuojant labai sudėtinga nuspėti, kokia tiksliai bus infliacija. Dažniausiai indeksavimas vyksta jau kai yra žinomi rodikliai. Tarkim, jei mes norėtume indeksuoti darbuotojams dėl pakilusių kainų, tai vyktų jau kitais metais. Turėsime dabar prognozes 13–14 proc. infliacijos, tada kitais metais turėtume automatiškai kelti atlyginimus tiek.

Taip palaikome tą didžiulę inerciją, o kitais metais mes jau prognozuojame, kad bus defliacija. ECB taip pat prognozuoja, kad infliacija labai smarkiai kris. Mes iššoktume iš visų šalių su labai dideliu atlyginimų augimu. Tada klausimas būtų, koks ilguoju laikotarpiu mūsų konkurencingumas“, – trečiadienį laidoje „Delfi tema“ sakė jis.

„Luminor“ prognozuoja, kad kainos Lietuvoje šiemet padidės 13,5 proc., o kitais metais 1 proc. sumažės.

„Kainos mažės, nes dėl palyginamosios bazės kitų metų antroje pusėje labai tikėtina, kad turėsime neigiamą metinį kainų augimą. Galbūt visų metų dar ne, nes pirma metų pusė, tikėtina, bus pakankamai spartus, bet kitoje metų pusėje...

Jau dabar matome, kad metalų kainos pradeda kristi, kitų žaliavų. Karas turbūt amžinai nesitęs, duok Dieve. Vėl bus spaudimas, sumažės grūdų kainos. Dabar turime laikiną šuolį. Taip pat ir energijos kainų, nes yra karas su Rusija. Tai reikia akivaizdžiai įvardinti. Todėl dujų kainos kitais metais sumažės, elektros irgi.

Galime turėti tokią situaciją, kai bendras infliacijos lygis jau mažėja, o mes vis dar įsibėgėję su atlyginimais ir 15 proc. keliame. Tada mes keliame, o Portugalija ne. Investuotojas pažiūrės ir pamatys, kad Lietuvoje atlyginimai jau labai dideli, o pridėtinės vertės labai daug nesukurta. Tą balansą geriausia palaikyti“, – sakė Ž. Mauricas.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbėti būtina

Kalbėti apie atlyginimų indeksavimą siūlo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Kaip žinia, balandį, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,1 proc., metinė, t. y. lyginant šių metų balandį su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu – net 16,6 proc. Tuo metu „Sodros“ duomenimis, pernai vidutinės gyventojų, dirbusių visą mėnesį, pajamos augo 11,5 proc.

„Žiūriu į tą pačią statistiką, kurią pateikia Finansų ministerija. Vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 iki 2022 metų didėjo nuo 8–9 proc. Jei šiandien turime 16 proc. infliaciją, buitiškai tariant, mūsų atlyginimas kasmet mažėja. Jis nepriauga tiek, kiek auga kainos. Atitinkamu procentu mūsų perkamoji galia mažėja. Jei praėjusiais metais galėjau nusipirkti vieną produktų kiekį, tai šiandien galiu jau mažiau. Mano atlyginimas nespėja suskubti su infliacijos didėjimu.

Dar reikėtų pažiūrėti pagal sektorius. Pavyzdžiui, maitinimo paslaugos brango 12,5 proc., remonto, būsto aptarnavimo darbai net 23 proc. kilo kainos. Kilimas yra ženklus.

Juolab, Darbo kodekse yra numatyta tokia funkcija. Mes prie darbo apmokėjimo sistemų turime vieną iš pagrindinių rodiklių, t. y. atlyginimų indeksavimas. Mano vienas pasiūlymas, kad indeksuojant atlyginimus būtų galima remtis metine infliacija.

Bet žiūrint į Vakarų Europos šalis, pavyzdžiui, Belgiją, indeksavimas gali būti pririštas ir prie kitų rodiklių. Tarkim, ten įmonėse už lojalumą yra indeksuojamas atlyginimas. Kuo daugiau metų dirbi, tuo daugiau procentų didėja atlyginimas. Tai turėtų būti mūsų bazė, kuri žengia kartu su ekonomikos dėsniais, o visa kita, įvairūs priedai – dėl jų darbdaviai galėtų sutarti papildomai.

Sakome, kad esant tokiai ekonominei būklei, būtina kalbėti apie atlyginimų indeksavimą. Prie kokio rodiklio rišimės yra susitarimo reikalas. Logiška būtų rištis prie infliacijos, bet galima diskutuoti ir dėl kitų Vakarų Europos šalių praktikų“, – laidoje sakė I. Ruginienė.

Danas Arlauskas
Danas Arlauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Ne ta priemonė

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad norėtų diskutuoti ir apie kitas priemones.

„Mes visada solidarizuojamės su profesinėmis sąjungomis, kad reikia didinti darbuotojų gerovę. Tik mes matome vienas priemones, kaip tai padaryti, profesinės sąjungos – kitas. Viskas normalu. Tik aš šiek tiek pasimečiau. Nesupratau – jeigu pagrindinė indeksavimo priežastis yra infliacija, tai tada vienos priemonės. Jei kalbame apie lojalumą, tai ne ekonominis terminas. Čia pereiname į kitą mentalinį lygį.

Pirmiausia, turime susitarti dėl ko reikėtų indeksuoti. Čia norėčiau priminti 2008 metų finansų krizę. Tuo metu buvo fantastiškai gerai pasielgta Vyriausybės. Ji nėjo žmonių pajamų didinimo keliu, kad jie gerai gyventų. Kaip tik buvo nurėžtos kai kurios pensijos ir pan. Tai leido per kelis metus pasiekti fantastišką ekonomikos kilimą.

Ką dabar daryti? Taip, kai kurios šalys dalino „malūnsparnio pinigus“ per COVID-19. Tačiau klausimas labai atviras. Mane šokiravo, kad gerovės valstybėje Airijoje vienam gyventojui yra 50 tūkst. įsiskolinimas. Mes turime apie 5 tūkst. Žmonės įsitempę, yra daug baimės, mes iš darbuotojų matome. Turime sukelti jiems lūkesčius, kad nebus blogai“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu Ž. Mauricas svarstė, kad indeksavimas galėtų būti susietas su BVP augimu.

„Atlyginimai vienaip ar kitaip yra netiesiogiai indeksuojami. Priklausomai nuo to, kaip auga visas ekonomikos pyragas, t. y. kokia kiekvienais metais sukuriama pridėtinė vertė. Atitinkamai dalis to pyrago atitenka darbuotojams, dalis įmonių savininkams, dalis skiriama investicijoms, mokesčiams.

Pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai didėjo ir šiuo metu yra didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Čia ir turėtų būti ta tikroji indeksacija. Dėl to vyksta derybos su įmonėmis, jų pelnai didėja, gerėja rezultatai, tada gali padidinti atlyginimą.

Geriau indeksavimą turėti su BVP dalimi, o ne su infliacija. Juolab, juk yra skirtingų įmonių. Vienoms ši situacija tikrai labai skausminga. Jos negauna žaliavų arba jos yra pabrangusios. Yra didžiulis spaudimas kaštams.

Jos tada žinotų, kad nuo kitų metų dar turi atlyginimus pakelti. Vienos įmonės gali tai daryti, kitos ne. Atitinkamai atsirastų nedarbo lygio augimas. Toks šalutinis poveikis. Labiau palaikyčiau ECB poziciją, kad tai žaidimas su ugnimi. Taip pat tą balansą su pridėtine verte reikėtų išlaikyti. Tai ir derybų klausimas“, – sakė ekonomistas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
2.3200

Didžiosios Britanijos Karališkoji monetų kalykla pristatė vaivorykštėmis išmargintą 50 pensų monetą

Didžiosios Britanijos Karališkoji monetų kalykla pristatė ypatingo dizaino vaivorykštėmis...

Laukia dar vienas maisto kainų šuolis: svarstoma, ar žmonės galės mokėti tokią aukštą kainą (6)

Maisto produktai ir toliau brangs, prognozuoja ekspertai. Pasak jų, dar vienas kainų šuolis laukia...

„Swedbank“: saugotis reikia ir sukčių, įsisukusių į prekybos ir skelbimų portalus

Nors atsiskaitymų internetu saugumo reikalavimai nuolat griežtėja, tačiau sukčiai stengiasi...

Seimas nusprendė: uždirbantys tarp minimalios ir vidutinės algos „į rankas“ gaus daugiau (1)

Seimo nariai antradienį priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuriame...

Jau šiemet būsto paskolos brangs: ar tinkamas metas fiksuoti palūkanų normą (3)

Vis dažniau pasigirstant prognozėms apie galimą palūkanų normų kilimą, skolintis būstui...

Top naujienos

Intelektualai Rusijoje puikiai supranta realybę: turi dvi alternatyvas

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, informacinių karų žinovas Viktoras Denisenko sako, kad,...

Delfi PliusDalia Vaitkutė-Šiaulienė

Nedidelis Lietuvos miestelis siūlo unikalią pramogą: taip paruoštas ir patiektas silkes išvydę turistai negali patikėti savo akimis

Kelionių po Lietuvą mėgėjų akiratyje pasirodė legendomis bei padavimais išraizgyta Šunskų...

Karas Ukrainoje. Rusija grasina perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę: ji dirbs mums Ukraina įvardijo, ką laikys pergale prieš Rusiją

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Šaro „Barcos“ Eurolygos finale nebus – „El Clasico“ trileryje triumfavo „Real“

Antrus metus iš eilės patekti į Eurolygos finalą „Barcelona“ ekipai nepavyko. Tai paaiškėjo...

Orai jau bus lyg vasarą: po 26 laipsnių šilumos – ir vėl nemalonios permainos (1)

Penktadienio dieną per Lietuvą slinks ciklonas. Vyraus debesuoti su pragiedruliais orai, per...

„Eurovizijos“ rengėjai įvardijo, kurių šalių komisijų balsai buvo anuliuoti: toks pažeidimas – beprecedentis

Šeštadienį, gegužės 14 d., Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė, kad „ Eurovizijos...

„Žalgiris“ ant prarajos krašto: trilerį Kaune laimėjęs „Lietkabelis“ – per žingsnį nuo LKL finalo (6)

Lietuvos čempionų titulą ginantis Kauno „Žalgiris“ nebeturi kur trauktis. Kazio Maksvyčio...

Po skandalingų Rusijos karininko kalbų apie karą Ukrainoje – staiga pakeista plokštelė: ko išsigando Kremlius (3)

Ukrainą nemaloniai nustebins mūsų karinės vadovybės sumanymas. Jei tai būtų eiliniai Kremliaus...

Delfi PliusMindaugas Milinis

Ištrūkę iš rusų karių rankų, ukrainiečiai pasakoja šiurpias istorijas: verčia kalinius žudyti vieni kitus, prievartauja vyrus (5)

Tęsiantis karo veiksmams Ukrainoje skelbiama vis daugiau faktų apie Rusijos armijos įvykdytus karo...

Po mirtino šūvio – Micičius lediniu veidu: nejaučiau spaudimo, dabar viduje – tuštuma specialiai „Delfi“ iš Belgrado

„Neturiu bėdų su tokiomis situacijomis, negalvoju, ar pramesiu. Apskritai savęs neapkraunu tokiu...