„Situacija iš tiesų yra nepavydėtina, nes ES eilę metų, ypatingai, Vokietija, didino priklausomybę nuo rusiškų dujų importo.
Techniškai, nėra galimybės per tokį trumpą laikotarpį pilnai kompensuoti rusiškų dujų netektį. Dar buvo vilties, kad Rusija neužsuks kranelių ir kažkiek jų pateks į ES, bet, panašu, kad pildosi ne toks palankus scenarijus. Rusija pati užsuko dujų kraną siekdama sukelti kuo daugiau panikos ES šalyse tam, kad nukreiptų dėmesį nuo Ukrainos ir galėtų išsiderėti paliaubas“, – sakė jis.
Pasak Ž. Maurico, tiek dujų, kiek anksčiau suvartodavo, Europa artimiausius metus neturės, todėl vienintelė išeitis šiuo metu yra subalansuoti rinką ir sumažinti vartojimą.
„Mes, kaip Miunhauzenas, savęs iš pelkės už plaukų neišsitrauksime ir jokios kompensacijos nepadės.
Jos dar labiau pablogins situaciją, nes jos neskatins vartojimo sumažėjimo ir netgi atvirkščiai... Pavyzdžiui, Ispanija, ji išsiderėjo išimtį ir jai leido subsidijuoti elektros gamybą iš dujų. Tai koks rezultatas? Ispanija šią vasarą sunaudojo 20 proc. daugiau dujų. Todėl tokiais tempais mes niekur nejudėsime.
Išeis, kad šalys viena su kita pradės konkuruoti kas kokias subsidijas pasiūlys savo gyventojams ar įmonėms ir tada paklausa dar labiau kils, bet dujų daugiau dėl to neatsiras, kad padalinsime daugiau pinigų.
Tai lems dar didesnes kainas visiems ir tada reikės dar daugiau subsidijų, o tai dar kels kainas ir bus užburtas ratas, o laimės tos šalys, kurios turės didžiausią rezervą subsidijuoti. Tai tikrai ne Lietuva. Tai bus kitos Vakarų šalys, kurios turi daugiau rezervo arba tos, kurios turi didesnius elektros generavimo pajėgumus, kurios galės iš vienos kišenės paimti ir atiduoti kitai“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad geriausia išeitis – sumažinti dujų vartojimą, o tai gali padaryti pati rinka.
„Geriausia paskata, kuri skatina vartojimo mažinimą, yra kainos.
Reikia leisti rinkai padaryti savo darbą, kad žmonės gavę didesnes sąskaitas patys pradėtų taupyti. Žinoma, reikia remti mažiausiai uždirbančius, tarkime, šeimas su vaikais ir t.t., bet tiesiogiai riboti dujų ir elektros kainas nėra tikslinga.
Kitaip užsisuksime į užburtą ratą, išleisime daug pinigų, o rezultatų nebus“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas pastebėjo, kad vieningai dėl taupymo nesusitariančiai Europai gali grėsti ir susiskaldymas, o šalims nesumažinus vartojimo, EK pasilieką teisę pati priverstine tvarka vartojimą mažinti bent 15 proc.
„Lengvo kelio nėra“, – tikino jis.
Kaip teigė, vartojimo susimažinimas taip pat lemtų tam tikrą recesiją ar ekonomikos sulėtėjimą, ypatingai, jei mažintųsi ne gyventojai, o verslas.
„Jei taip nenutiks, tai bus priverstos padaryti įmonės. Toks scenarijus būtų dar blogesnis, žmonės prarastų darbą“, – tikino jis ir pridūrė, kad šiuo atveju daugiau pagalbos reikėtų verslui.
„Tik tai turėtų būti ne kompensavimo, bet tiesiog pagalbos mechanizmai. <...> turėtų būti mokamos prastovos darbuotojams, užtikrinamas įmonės tęstinumas <...>, turi būti daroma taip, kad įmonė, pasibaigus kainų šuoliui, atsigautų ir tęstų veiklą.
O gyventojams tai nėra tikslinga tai daryti (kompensuoti-red.). Gera motyvacija yra gauti didesnę sąskaitą, tada žmogus pradeda taupyti ir remti reikėtų tik mažiausiai uždirbančius gyventojus“, – pasikartojo jis ir tikino, kad šią žiemą tiesiog reikėtų pakentėti ir suprasti, kad situacija šiuo metu – išskirtinė.
„Neturėkime iliuzijų, kad to nerimo galima išvengti. Vyksta karas ir negalima tikėtis, kad nepajusime jo padarinių.
Reikia akcentuoti, kad tai netruks amžinai. Karas ilgiausiai vyks iki 2024 m. pavasario, o po to ateis tas tikrasis ekonominis ir energetinis pavasaris“, – sakė jis.
