Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
Tyrimo duomenimis, mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje yra antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą atsiskaitymą kortele (euro zonoje – dažniau nei kas trečią).
„Tyrimas atskleidė, kad dažniau nei vidutinis euro zonos gyventojas atsiskaitome bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, daugiau nei vidutinis europietis išleidžiame pirkdami internetu: Lietuvos gyventojas – 12, o euro zonos gyventojas – 11 eurų per dieną“, – pranešime sakė LB valdybos narys Marius Jurgilas.
„Tai dar kartą patvirtina, kad esame imlūs naujovėms ir mūsų šalyje joms plėtotis būtų palanki dirva“, – pridūrė jis.
Kita vertus Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių pajamų gaunančių grynaisiais pinigais – pajamas grynaisiais pinigais gauna net 20 proc. respondentų, tuo metu euro zonos vidurkis yra 11 procentų. Taip pat tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose, per pandemiją tokių respondentų dalis dar šiek tiek paaugo (Lietuvoje taip darantys teigė 39 proc. respondentų, o euro zonoje – 37 proc.).
2019 metais Lietuvoje 68 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 metais atliktą analogišką apklausą – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 73 ir 79 proc.). Vertinant atsiskaitymų sumą, ši dalis visoje euro zonoje gerokai mažesnė (43 proc.), nes grynaisiais pinigais dažniau atsiskaitoma už smulkius pirkinius.
Šiemet gyventojų atsiskaitymo įpročiai pasikeitė dėl pandemijos: grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (visoje euro zonoje taip atsakiusiųjų buvo 40 proc.), o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos respondentų (euro zonos mastu – 40 proc. respondentų).
Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodoma augantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas.
Lietuvos gyventojų, manančių, kad ir po pandemijos jie mažiau naudotų grynuosius pinigus atsiskaitymams, išaugo iki 61 proc., vertinant visų euro zonos piliečių atsakymus, tokį ketinimą išreiškė net 90 proc. respondentų. Vis dėlto euro zonos gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą nurodė 55 proc. respondentų euro zonoje ir 49 proc. Lietuvoje.