aA
Nuo 1995-ųjų Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis į rankas didėjo 778 proc., kai tuo tarpu Vokietijoje jis per tą patį laikotarpį kilo tik 57 proc., rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, tokį algų didėjimą lėmė trys pagrindinės priežastys, o ateityje, jei atlyginimų kilimas prisloptų, tai gali lemti ir didėjančią emigraciją bei protų nutekėjimą.
Eurai
Eurai
© Shutterstock

Darbo užmokestis augo beveik 9 kartus

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1995-ųjų sausio 1-ąją vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje buvo 105 Eur ir sudarė tik 7,9 proc. tuo metu Vokietijoje buvusio atlyginimo, kuris siekė 1331 Eur.

„Nuo 1995 m. darbo užmokesčio pokytis Lietuvoje yra įspūdingas“, – skaičiavo Ž. Mauricas ir teigė, kad lyginant su 2020-ųjų III ketv., nuo 1995 metų is išaugo beveik 9 kartus, kai Vokietijoje didėjo tik 1,6 karto.

Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo pat 1995-ųjų vidutinis atlyginimas didėjo nuosaikiai, iki 2000-ųjų kasmet kildamas po keliolika ar keliasdešimt eurų.

Spartesnis augimų augimas buvo pastebimas nuo 2006-ųjų, tačiau 2009-aisiais, šalyje esant krizei, atlyginimas nežymiai mažėjo, o vėl kilti pradėjo 2011-aisiais, kai siekė 461,8 Eur.

Dar sparčiau atlyginimų kilimas įsibėgėjo Lietuvai įstojus į euro zoną, 2015-aisiais.

2016-aisiais, lyginant su praėjusiais metais, jis didėjo beveik 50 Eur, panašus augimas buvo ir 2017-aisiais, kuomet vidutinis atlyginimas į rankas nuo 602,3 Eur kilo iki 660,2 Eur.

2018-ųjų sausio 1-ąją jis dar labiau augo ir buvo 720 Eur, o 2019-aisiais pasiekė 822,1 Eur. Naujausiais duomenimis, 2020-ųjų III ketv. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 922 Eur į rankas.


„Lietuviškojo atlyginimo skirtumas nuo vokiško 1995-aisiais buvo daugiau nei 12 kartų. O dabar tas skirtumas beliko tik kiek daugiau nei 2 kartai.

Dabar, 2020 III ketv. duomenimis, lietuviškas vidutinis atlyginimas jau sudaro 44,2 proc. vokiško“, – lygino ekonomistas.


Augimą lėmė trys priežastys

Ž. Maurico teigimu, sparčiau vytis ir artėti prie vokiško atlyginimo padėjo keletas dalykų – tai – Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES), įstojimas į NATO ir 2015-aisiais įvestas euras.

„Tai Lietuvai leido padaryti labai spartų proveržį lyginant su kitomis buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis ir prisivyti Vakarų valstybes tikrai labai įspūdingu greičiu.

Lietuvos atlyginimų ir ekonomikos augimas nuo 2004 m. iki 2020 m. buvo vienas sparčiausių visoje Europoje“, – sakė jis.

Pasiteiravus, ar Lietuvos vidutinis atlyginimas ir toliau artės prie vokiškojo, ekonomistas teigė, kad pasivyti šią šalį nebus labai lengva.

„Kuo arčiau esame, tuo vytis tampa sudėtingiau.

Jeigu mes pažvelgsime į Rytų Europos istoriją, tai ji praktiškai visą laiką buvo šiek tiek skurdesnė nei Vakarų Europa ir tie pokyčiai yra pakankamai inertiški, jie neatsitinka staiga.

Kas padeda pasiekti staigius pokyčius, tai yra kažkokie neigiami dalykai kitoje barikadų pusėje, tarkime, jeigu Vakarai smuktų, tada galėtume pasivyti, bet ir čia didelis klausimas, nes mes esame labai priklausomi nuo jų ir tik kelios šalys sugebėjo tokį proveržį padaryti ir aplenkti Vakarus“, – aiškino jis.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak Ž. Maurico, vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Airija.

„Ji iki pat 1980 m. pabaigos buvo panašiame lygyje, kokiame Lietuva yra dabar, ir per 20 metų Airija sugebėjo ne tik pasivyti, bet ir aplenkti Vokietiją ir tapo realiai turtingiausia ES valstybe po Liuksemburgo.

Jos sėkmę lėmė pasirinkta agresyvi mokesčių ir investicijų pritraukimo strategija. Įmonės į Airiją keliasi, nes ten mažesni mokesčiai, o dar gauna prieigą prie ES rinkos“, – aiškino jis.

Kaip kitą pavyzdį ekonomistas pateikė Suomiją.

„Ji buvo labai panašaus išsivystymo lygio, kaip Baltijos šalys tarpukario laikotarpyje, taip pat nukentėjo II pasaulinio karo metu ir jie kryptingai pasirinko kryptį artėjimo su Skandinavijos šalimis ir kartais formaliai joms net yra priskiriama, kas yra labai didelis laimėjimas. Tai jie tai padarė per ilgesnį laikotarpį, per 30-40 metų, bet praktiškai prisivijo ir net vienu metu buvo aplenkę Skandinavijos šalis ir Švediją. Ir jie taikė gerovės valstybės modelį“, – teigė jis.

Tiesa, kuriuo keliu geriau sukti Lietuvai, Ž. Mauricas tikino, kad šiandien mums būtų geriau laikytis Airijos pavyzdžio.

„Kuriuo keliu eina Lietuva, kol kas neaišku. Galbūt yra didesnis noras eiti gerovės keliu, bet mes lyg einame Airijos pavyzdžiu ir blaškomės. Tai – didžiausias iššūkis, nes to kelio konkrečiai nepasirenkame, kuriuo norime eiti ir didelis klausimas, ar galime pakartoti Suomijos sėkmę, nes mūsų visuomenė yra gerokai labiau susiskaldžiusi.

Aš sakyčiau, kad prasmingiau būtų taikyti Airijos modelį ir taikyti agresyvesnį investicijų pritraukimą, nes Suomijos modelis mums gali ne visai pavykti, nes visuomenėje yra atsiradę didelių tektoninių lūžių, tai regioninė atskirtis, socialinė, švietimas, kuriuos nebus lengva užglaistyti“, – teigė ekonomistas.

Mato iššūkių

Kalbėdamas apie prognozes, Ž. Mauricas sakė, kad šiemet lietuvių laukia mažesnis atlyginimų kilimas nei pernai, o viskas – dėl užsitęsusio karantino.

„Ekonomikos augimas taip pat bus šiek tiek bus mažesnis, bet mes vis tiek galime sugeneruoti 4-5 proc. atlyginimų augimą, ir kad jis būtų ir 2022, 2023 metais, arba net didesnis.

Jei tokio augimo nebus, tai vėlgi, gali lemti tam tikrą tam tikrų gyventojų sluoksnių nusivylimą ir vėl paskatinti emigraciją ir protų nutekėjimą, kurie yra talentingi, darbštūs, turi idėjų.

Nes tie atlyginimai, jų skirtumai, vis tiek vis dar matuojami kartais. Tai gali sukelti stagnaciją ir protų nutekėjimą.

Portugalija yra papuolusi į tokią situaciją, jie reklamuoja, kad pas juos yra geras klimatas, panašus kaip Kalifornijoje, bet talentai vis tiek išvyksta iš Portugalijos.

Tai siekiant užtikrinti tvarų augimą ir susitvarkyti emigracijos balansą, reikia, kad atlyginimų skirtumai būtų procentais, o ne kartais, dėl to mums yra būtina didinti atlyginimus“, – kalbėjo jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(141 žmogus įvertino)
3.8156

Supratęs sukčių apgaulę vyras bandė sustabdyti siuntą: per 50 valandų išgirdo tik „informuosime kolegas“ (363)

Delfi skaitytojas pasidalijo istorija apie sukčius , tačiau liko nepatenkintas kurjerių...

Vilnietė nusvilo nuo sukčių, bet jaučiasi apgauta banko: pinigus iškart blokavo, bet jų nebeatgaus (250)

Vilnietė Rūta atsidūrė apgaulės pinklėse – skelbimų portale norėjusi įsigyti daiktą...

Apsipirkimas internetu pernai išaugo 80 proc.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau  (8)

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

Ištyrė, kaip per metus pasikeitė atlyginimai: pasisekė daliai profesijų, svarbus ir išsilavinimas (78)

Tyrimo duomenimis, kai kurių sričių specialistų atlyginimai pakilo net 50 procentų. CV Online...

Top naujienos

Iš ES – griežtas perspėjimas farmacijos grupei „AstraZeneca“  analizė parodo visus galimus vakcinų nacionalizmo padarinius: rezultatai labai niūrūs (233)

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė griežtą perspėjimą farmacijos grupei „AstraZeneca“...

Per Lietuvą slinks galinga kritulių zona, numatomos labai sudėtingos eismo sąlygos (6)

Antradienio dieną per Lietuvą toliau slinks galinga kritulių zona. Numatomos labai sudėtingos...

Vilniaus r. susidūrė automobilis ir mikroautobusas: vienam žmogui prireikė skubios medikų pagalbos (24)

Vėlų pirmadienio vakarą Vilniaus rajone, Rakonių kaime, Piligrimų g., įvyko dviejų transporto...

Mums pažįstamą pasaulį pakeitusios pandemijos pabaigos nematyti: medikai jau baiminasi trečiosios bangos liudininkų prisiminimai, kaip viskas vyko (451)

Jau praėjo metai, kai pasaulyje pasklido nerami žinia apie Kinijoje užfiksuotą „paslaptingą...

Valstiečiams prabilus apie savo planą, įvardijo, kas jiems galėtų padėti ekspertai perspėja: tokių pastangų negana (207)

Seimo opozicijai vis dar nepavyksta sutarti dėl bendradarbiavimo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Kristina Solomnikova | D+

Kodėl vis dar seksualizuojame trumpus sijonus ir ar moteris su griežtu kostiumu – rimbo kirtis per vyrų ego? (1)

Itin trumpas sijonas? Hmm , tikriausiai – paleistuvė . Per laisvi, apkritę drabužiai? Fu ,...

Vladimiras Laučius. Nokdaunas Putinui (582)

Aleksejaus Navalno paraginta Rusija šeštadienį išėjo į gatves – nepaisant skeptikų...

Mano įsimintiniausia Valentino diena prasidėjo ant sniego, o baigėsi žvakių šviesoje (29)

Tai vyko 2016-aisiais, kai visą žiemą būdavo daug sniego. Tai buvo pati romantiškiausia mano ir...

Po naujausio vaizdo įrašo vėl įsisuko kalbos apie Donaldo Trumpo ir Melanios santykius (68)

Internete žaibiškai išplito naujas vaizdo įrašas, kuriame buvusi pirmoji JAV ponia Melania Trump...