Generuodamas pajamas užsienio šalyje, asmuo automatiškai tampa jos mokesčių mokėtoju, metų pabaigoje įsipareigojančiu teikti pajamų deklaraciją. Su šia pareiga atsiranda ir galimybė susigrąžinti dalį sumos, jei nustatoma permoka. Kaip pasakoja „Tax Back Solution“ direktorė Judita Knoche, apart keleto niuansų, pajamų deklaravimo, mokesčių mokėjimo bei susigrąžinimo taisyklės daugumoje Europos valstybių yra labai panašios.
Kas pretenduoja į grąžintiną permoką?
Teisę susigrąžinti pajamų mokesčio permoką turi kiekvienas, gaunantis pajamas iš užsienio valstybės. Net jei asmuo yra registruotas Lietuvos gyventojas, pareiga teikti deklaraciją ir mokėti mokesčius išlieka visose valstybėse, kuriose pajamos generuojamos. Tuo pačiu mokesčių mokėtojas pretenduoja ir į potencialią permoką, kurią gali susigrąžinti.
Kaip sužinoti, ar asmeniui priklauso grąžintina suma? Tą padaryti galite teikdami metinę pajamų deklaraciją ir joje tiksliai nurodydami svarbiausius finansinius duomenis – darbo užmokestį, kitas sugeneruotas pajamas ar patirtas išlaidas. Apie grąžintiną sumą asmuo įprastai informuojamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo teikiama deklaracija: per elektroninę sistemą arba paštu.
Kai kuriose valstybėse suteikiama galimybė metinę deklaraciją teikti ne individualiai, o drauge su partneriu ar sutuoktiniu. Pavyzdžiui, Vokietijoje kiekvienas mokesčių mokėtojas priskiriamas mokesčių klasėms. Sutuoktiniams pasirinkus tinkamiausią klasių derinį, mokėtina pajamų mokesčio suma gali ženkliai sumažėti.
Paminimas pavyzdys, kad Vokietijoje gyvenanti lietuvių šeima susigrąžino 8689 eurų permoką.
„Priežastis, kodėl pavyko susigrąžinti tokią didelę permoką – pasirinkta mokesčių klasė. Vokietijoje dirbantis vyras iki šiol mokėjo mokesčius pagal pirmąją klasę, tuo tarpu žmona nedirbo Lietuvoje ar jokioje kitoje ES šalyje. Atsižvelgiant į šią situaciją, finansiškai palankesnis sprendimas buvo pakeisti mokesčių klases, o sutuoktinių pajamas vertinti kartu. Taip vyrui priskirta trečioji, žmonai – pirmoji klasė, o už 2020–uosius, 2021–uosius ir 2022–uosius metus iš viso susigrąžinta virš 8000 eurų“, – nurodė J. Knoche.
Pajamų deklaracijos teikimas: svarbiausia nepraleisti termino
Mokestiniai metai – tai laikotarpis, per kurį sugeneruotos pajamos fiksuojamos metinėje deklaracijoje. Mokestiniai metai daugumoje Europos valstybių sutampa: prasideda sausio 1–ąją, o baigiasi gruodžio 31–ąją.
Išimtis – Didžioji Britanija, kurioje mokestiniai metai tęsiasi nuo balandžio 6 d. iki kitų metų balandžio 5 d. Svarbu pažymėti, kad, nors pajamų deklaracija teikiama tik už praėjusius metus, susigrąžinti nustatytą permoką galima ir už ankstesnį laikotarpį iki kelerių metų.
Mokestiniams metams pasibaigus, vietinė mokesčių institucija paskelbia laikotarpį, per kurį būtina pateikti deklaraciją. Po jo įprastai skiriamos kelios savaitės deklaracijų peržiūrai, o tuomet nustatytos permokos grąžinamos jas sumokėjusiems asmenims. Mokesčių mokėtojo pareiga – atidžiai sekti aktualius terminus ir deklaraciją pateikti laiku.
J. Knoche rekomenduoja kuo anksčiau pasirūpinti dokumentais, kurių prireiks deklaravimo procesui: pavyzdžiui, algalapiais ar kvitais, įrodančiais patirtas išlaidas, nes pateikti deklaraciją vėluojančio asmens gali laukti ir nuobaudos.
Lengvatos galioja ir užsienyje
Permoką galima susigrąžinti ne tik mokantiems pajamų mokestį, bet ir patiriantiems atskaitomas išlaidas. Atsižvelgiant į valstybę, kurioje generuojamos pajamos ar patiriamos išlaidos, taikomos lengvatos skiriasi.
Pavyzdžiui, Švedijos gyventojams suteikiama lengvata už vaiko priežiūrai ar darbo komandiruotėje patirtas išlaidas. Vokietijoje taip pat galioja vaiko priežiūros išlaidų, švietimo bei kelionių į darbą išlaidų lengvatos.
Oficialus užsienio mokesčių institucijos puslapis – pirmasis šaltinis ieškantiems tikslesnės informacijos vietinės mokesčių sistemos klausimais.
