Ribojami maisto produktai JK
Vilnietė Neringa prieš kelias savaites keliavo po Airiją ir Šiaurės Airiją, kuri priklauso Jungtinei Karalystei (JK). Ją nustebino tuščios pagrindinių prekybos tinklų parduotuvių lentynos. Moteris kai kuriose parduotuvėse nerado tam tikrų daržovių, pavyzdžiui, šviežių salotų ar agurkų. Maža to, Šiaurės Airijoje, Belfaste, prekybos tinklo „Tesco“ parduotuvėse, ribojami produkcijos kiekiai, kiek galima įsigyti vienam žmogui.
Daržovių ir vaisių skyriuose matyti iškabos: „Kad visi galėtų gauti, ko reikia, šie produktai apribojami iki 3 vnt. vienam pirkėjui.“
Airijoje, Dublino maisto prekių parduotuvėse, ribojamų nebuvo, tačiau čia taip pat pirkėjai informuojami apie tam tikrų daržovių trūkumą: „Dėl šaltų orų Ispanijoje neturime kai kiurių prekių. Atsiprašome dėl nepatogumų.“
„Keista, kad pas mus Lietuvoje nieko panašaus nemačiau. Jei jau neužderėjo derlius Ispanijoje, tai daržovių turėtų trūkti visoje Europoje ir čia, Lietuvoje. Bet, panašu, kad pas mus einama kitu keliu – viską tik branginti, rinka tuomet pati sureguliuoja paklausą ir pasiūlą“, – stebisi Neringa.
Apie daržovių ir vaisių trūkumą Europoje Delfi rašė pavasario pradžioje. Sprendimas riboti tam tikrų vaisių ir daržovių pardavimus buvo priimtas, prekybos tinklams susidūrus su tiekimo problemomis.
Užsienio spaudoje skelbta, kad „Tesco“, „Aldi“, „Morrisons“ ir „Asda“ klientai dabar gali įsigyti tik po tris prekių vienetus, o „Asda“ apribojo pomidorų, paprikų, agurkų, salotų, brokolių, žiedinių kopūstų ir aviečių pirkimą.
Aiškinama, kad daržovių ir vaisių trūkumą daugiausia lėmė blogi orai Pietų Europoje ir Afrikoje, o įtakos tam turėjo ir aukštos energijos kainos. Buvo tikinama, kad būtent dėl jų auginimą šiltnamiuose apribojo ir augintojai, esantys JK ar Nyderlanduose.
Kovo pradžioje Lietuvoje situacija buvo stabili, tačiau Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai kalbėjo apie tam tikras įtampas tiekimo grandinėse, o daržovių augintojai sakė, kad importuoti daržoves bus daug sunkiau, nes turėsime konkuruoti su visa Europa.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė patikino, kad šiuo metu prekybos tinkle vaisių ir daržovių trūkumo nėra.
„Stengiamės pirkėjams pasiūlyti platų tiek vaisių, tiek ir daržovių asortimentą. Užtikrinti daržovių bei vaisių asortimentą stengėmės ir ankstyvojo pavasario metu, kai kitose šalyse buvo susiduriama su derliaus trūkumu“, – sako ji, tačiau nepatikslino, kodėl daržovių trūksta kitose šalyse, o Lietuvoje ne.
Ekonomistas: trūkumas kainose neatsispindi
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus taip pat nusistebėjo, kad Airijoje ir Šiaurės Airijoje gali trūkti tam tikrų daržovių ir vaisių, mat kainų statistikoje tai neatsispindi.
„Jeigu jų trūktų, kainos labai stipriai šautų į viršų. Dabar matome gerokai mažesnius kainų prieaugius. Galbūt Airijos prekybos vietų atstovai nėra patenkinti tiekėjų siūlomomis kainomis ir nesutinka bet kokios kainos mokėti, todėl į Airiją jų ir neatveža“, – prielaidą daro jis.
„Iš kainų statistikos Airijoje daržovių trūkumo nematyti. Jei būtų tuščios lentynos, daržovių kainos būtų išaugusios dvigubai. Kovą lyginant su vasariu, daržovių kainos išaugo tik 1,5 proc., o Lietuvoje – 5,4 proc. Tai rodo, kad daržovės retesnis dalykas Lietuvoje nei Arijoje“, – priduria ekonomistas.
Pašnekovas įvertino ir Ispanijoje patiriamus ūkininkų kaštus, kurie – mažesni nei Lietuvoje.
„Vienas iš svarbių dalykų žemės ūkyje – trąšos. Dideli derliai būna tik tada, kai tręšiama. Jeigu ne, derliaus paprasčiausiai nebus. Koks bus derlius, priklauso nuo to, kiek kainuoja trąšos. Jei jos kainuoja daug, tai ir derlius bus brangus, atmetus klimato sąlygas ir kitus dalykus.
Azoto trąšos gaminamos tiesiogiai iš dujų. Taigi, jei šios bus brangios, tai ir trąšų kaina bus aukšta. Jei iš tarptautinės prekybos eliminuojame vieną iš trąšų gamintojų – Baltarusiją, automatiškai kyla kaina. Per metus Ispanijoje trąšos brango apie 22 proc., o Lietuvoje – 51 proc. <…>
Ispanijoje kaštai yra ūgtelėję, bet 20 proc. kaštų prieaugis – mažas, lyginant su tuo, ką žemdirbiai patiria Lietuvoje. Tai reiškia – ispanai neturi didelių problemų, apsirūpindami žemės ūkio naudmenomis. Lietuviai – gerokai silpnesnėje pozicijoje ir turi daugiau problemų“, – vertina A. Bartkus.
Palygino kainas Lietuvoje ir Airijoje
Iš vilnietės atsiųstose nuotraukose matomų Airijos bei Šiaurės Airijos prekybos tinklų „Lidl“ ir „Tesco“ prekių bei jų kainų palyginome, kiek panašūs maisto produktai kainuoja Lietuvoje.
Dublino „Lidl“ parduotuvėje kokteiliniai pomidorai kainuoja 3,19 Eur/kg, o Lietuvoje prekybos tinklo „Rimi“ el. parduotuvėje – 5,98 Eur/kg. Tiesa, šios pomidorų rūšies neturėjo kita el. parduotuvė „Barbora“, kurios kainas taip pat palyginome.
Vyšninių pomidorų 250 g pakelis Dublino „Lidl“ kainuoja tiek pat kiek ir Lietuvoje – 2,49 Eur, tik airiškoje parduotuvėje jų nebuvo.
Šiaurės Airijoje (JK) maisto prekių kainos – aukštesnės, bet vis tiek mažesnės nei Lietuvoje. Kadangi Šiaurės Airijoje parduotuvėse atsiskaitoma jau kita valiuta – svarais, kainų palyginime skaičiavome eurais.
1 brokolis „Tesco“ parduotuvėje kainuoja apie 1 eurą arba 2,71 Eur už kilogramą, o Lietuvoje („Barbora“) 1 vnt. – 2,29 Eur, su akcija – 1,19 Eur. Tiesa, pastarojoje el. parduotuvėje šis produktas išparduotas. „Rimi.lt“ be nuolaidos 1 kg brokolių kainuoja 3,40 Eur.
Kilogramas pastarnokų „Tesco“ kainuoja 1,69 Eur, „Rimi.lt“ – 2,99 Eur, o „Barboroje“ šių daržovių nėra.
Kilogramas morkų Šiaurės Airijoje kainuoja apie 0,9 Eur, o Lietuvoje (abiejose el. parduotuvėse) – 0,99 Eur/kg.
„Tesco“ ekologiškos saldžiosios paprikos (180 g) – 2,37 Eur arba 13,17 Eur už kilogramą. „Barbora“ ekologiškų paprikų rinkinys (300 g) – 2,99 Eur arba 9,97 Eur/kg. „Rimi.lt“ tokios prekės nepavyko rasti.
Prie trijų „Tesco“ lentynoje belikusių raudonųjų paprikų nurodyta kaina – 0,68 Eur už 1 vnt. „Rimi.lt“ 1 vnt. paprikos kainuoja maždaug 1,07 Eur arba 4,29 Eur/kg, o „Barboroje“ – 4,99 Eur/kg.
Ekologiško sufasuoto ilgavaisio agurko kaina „Tesco“ parduotuvėje – 1,58 Eur, o neekologiško – 0,85 Eur už vnt. „Barboroje“ ilgavaisis lietuviškas agurkas kainuoja 2 Eur už vnt. arba 5,23/kg, „Rimi.lt“ kilogramo kaina – ta pati.
Tiesa, kai kurie vaisiai Šiaurės Airijoje – brangesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, kilogramas mandarinų ten kainuoja 5,45 Eur, Lietuvoje – 2,49 Eur/kg (turkiški – „Rimi.lt“ arba ispaniški „Barboroje“).
Neringa pasidalijo ir kelių pieno produktų nuotraukomis iš parduotuvės „Tesco“ Šiaurės Airijoje. Štai grietinės 300 ml indelis ten kainuoja 1,35 Eur, Lietuvoje (abiejose el. parduotuvėse) „Dvaro“ didesnis – 380 g – grietinės pakelis kainuoja dvigubai daugiau – 2,85 Eur.
2 litrai pieno „Tesco“ kainuoja 2 Eur, litras – 1,47 Eur. Tuo metu Lietuvos el. parduotuvėse 2 litrai „Dvaro“ pieno – 2,85 Eur, o 1 litras – 1,59 Eur.
Atlyginimai – perpus mažesni
Taigi palyginus kainas galima prieiti išvados, kad daržovės ir pieno produktai Lietuvoje kainuoja daugiau nei Airijoje ir JK. Svarbu paminėti, kad skiriasi šalių ekonominis išsivystymo lygis ir atlyginimai.
Jei JK minimalus valandinis atlygis, kuris nuo balandžio pakilo apie 10 proc., siekia 10,42 svaro arba beveik 12 eurų, Airijoje – 11,3 Eur, tai Lietuvoje jis sudaro 5,14 eurų neatskaičius mokesčių.
Ekonomistas A. Bartkus sako, kad lietuviškos kainos vejasi ir taip aukštame lygyje buvusias Airijos ir JK kainas, tačiau blogas ženklas, kad tokiu pačiu tempu nekyla ir atlyginimai.
„Jie ir taip turėjo aukštą kainų lygį dėl to, kad Airija – labiau išsivysčiusi šalis. Jie ir išliko aukštame kainų lygyje, o mes palaipsniui juos vejamės. Blogai tik tai, kad mūsų algos dar jų nesiveja“, – pabrėžia jis.
Pašnekovas palygino: jei Lietuvoje nuo 2015 m. daržovių kainos išaugo dvigubai, Airijoje – maždaug 5 proc.
„Tačiau ir pas juos kainos po truputį pradeda augti – per pastaruosius metus Airijoje daržovių kainos išaugo 10 proc., kai Lietuvoje – per 30 proc. Lietuvoje, kovą lyginant su vasariu, daržovių kaina išaugo 5,4 proc., Airijoje – 1,5 proc.“, – vardija jis.
Kodėl Lietuvoje kainos aukštesnės
Tad kodėl gi maisto kainos Airijoje ir JK auga lėčiau nei Lietuvoje?
„Jei palygintume absoliučiu lygmeniu kainas ten ir čia, jos bus panašios, Airijoje gal net šiek tiek didesnės, bet prieaugis pas mus – didesnis. Jei Airijos ir Lietuvos gamintojams kaštai išauga 10 centų, Lietuvoje galutinė kaina – 1 euras, o ten – 2 eurai. Mes skaičiuosime naują kainą 1,1 Eur, o jie – 2,1 Eur, todėl pas juos augimas bus 5 proc., o pas mus 10 proc.
Kai kaina aukšta, absoliutūs sąnaudų prieaugiai, kuriuos fiksuojame, duoda mažą santykinį efektą, o infliacija ir yra santykinis efektas. Kai pas mus kainos buvo ilgą laiką žemos, tai absoliutūs sąnaudų prieaugiai skaičiuojami į didelius santykinius efektus – infliacija ir kainų prieaugis yra didelis“, – kalba ekonomistas.
Vis dėlto, anot jo, tai – tik viena medalio pusė, kodėl pas mus kainos sparčiau auga nei Airijoje ir JK.
„Kitas dalykas – trąšos. Lietuva jas imdavo iš Baltarusijos, o Vakarų valstybės, nors dalį taip pat imdavo iš Baltarusijos ir Rusijos, bet turėjo ir kitų tiekėjų: Pakistano, Kanados, Vokietijos. Ne vieną ir ne du. Tuo metu mūsų gamintojai būdavo prisirišę labiausiai prie Baltarusijos ir Rusijos. Jei savikaina trąšų augdavo šiose šalyse, pas mus automatiškai gamintojai keldavo galutinę produkcijos kainą.
Kitas dalykas – prisirišimas prie vieno tiekėjo. Kai eliminavome Baltarusiją iš tarptautinės prekybos, reikėjo skubiai ieškoti kuo pakeisti baltarusiškas trąšas. Kai ispanai, prancūzai turi ilgalaikes tiekimo sutartis su vokiečiais ir kanadiečiais, jie išgyveno ir didelių kaštų prieaugių neturėjo. O mums pateiktos trąšos jau už gerokai didesnę kainą, nes jų reikia ne tik mums, bet ir čekams, slovakams ir kt., priklausomiems nuo baltarusiškų trąšų“, – aiškina A. Bartkus.
Be kita ko, Lietuvoje kainos kyla ne dėl daržovių trūkumo, o energetinio šoko: „Tai stipriai turi įtakos žemės produkcijos gamybos kainai.“
Netrukus kainos išblės
Ekonomistas mano, kad kainų augimas netrukus išblės.
„Infliaciniai procesai Lietuvoje slopsta pakankamai lėtai. Kainos mėnesis po mėnesio vis dar po truputį auga, bet vis mažesniu tempu. Tai geras ženklas, bet problema dar ne už kalnų. Kadangi Lietuva – daug daržovių suvartojantis kraštas, tai, manau, kad tuoj ateis tas metas, kai kainos nustos augti. Gegužę, birželį ir liepą daržovių kainos gali smukti, nes turėsime didelį naują derlių. Atitinkamai tai turėtų nustoti kaitinti kitų prekių kainas.
Lietuvoje reikia labai ilgai laukti efekto, kada kainos nustos augti, kartais net metus. Per šiuos metus kainos turėtų stabilizuotis, jeigu nebus sistemą sukrečiančių šokų, kaip pavyzdžiui, didelius kiekius daržovių eksportuojančiose šalyse atsiradusios stiprios sausros ar kitos klimatui nepalankios sąlygos“, – mano pašnekovas.
Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, maisto ir gėrimų metinė infliacija kovą pasiekė 19,1 proc. Tai buvo didžiausias metinis šuolis nuo 1977 m.
Aiškinama, kad prekių prieinamumo problemoms įtakos turėjo ne vien ekstremalūs orai Ispanijoje ir Maroke. Taip pat didelės ūkininkų energijos sąnaudos po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, su „Brexit“ susijęs darbuotojų trūkumas ir didžiausių JK prekybos tinklų veiklos modeliai.
