Tai, jog atlyginimai Klaipėdoje šiemet vidutiniškai išaugs 4,5 proc. prognozuoja Finansų ministerija, nes nurodė, kad į uostamiesčio biudžetą bus surinkta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, kurio dydis ir priklauso nuo atlyginimų dydžio.
„Labai sunkiai įsivaizduoju, kaip atlyginimai gali didėti, nes bendra situacija to nerodo“, – teigė Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška.
Jo teigimu, pirmąjį pusmetį sumažės vartojimas, nes gyventojai vis dar bandys įprasti prie euro ir taupys.
„Todėl vietinėje rinkoje savo produktus ir paslaugas siūlančios įmonės didesnių nei iki šiol pajamų tikėtis negali. O jei pajamos nedidėja, tai nėra ir prielaidų didinti atlyginimus“, – dėstė A. Mileška.
Jo žodžiais, verslo nuotaikos šių metų pradžioje yra gerokai prastesnės nei buvo prieš metus.
„Ir tai susiję ne tik su euro įvedimu. Problemų neišvengs tos įmonės, kurios importuoja produktus ir prekes iš trečiųjų šalių. Kadangi euras dolerio atžvilgiu pigo, vadinasi, įsigytas prekes ir produktus verslininkai turės parduoti brangiau arba patirti nuostolių. O brangiau pirkti juk niekas nenori“, – aiškino A. Mileška.
Tačiau jis nemano, kad Finansų ministerijos prognozės, kad šiemet atlyginimai Klaipėdoje didės 4,5 proc. yra laužtos iš piršto.
„Atlyginimai vidutiniškai tiek didėti gali dėl dviejų priežasčių. Darbdaviai turi mokėti didesnes algas darbuotojams, kurių trūksta. Toks stygius juntamas beveik visose srityse, susijusiose su eksportu. Be to, juk žadama didinti ir minimalią algą, o tai automatiškai kels ir atlyginimų vidurkį“, – aiškino pašnekovas.
Kita vertus, jo teigimu, Klaipėdoje ryškėja tendencija, jog padidėjus minimaliai algai, gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą surenkama mažiau. Tai reiškia, jog dalis darbuotojų tiesiog yra atleidžiami iš darbo.
„Statistika, kiek vidutiniškai didės darbuotojų atlyginimai, skaičiuojama pagal dirbančių žmonių pajamas. Todėl gali būti taip, jog atlygimai tikrai didės, tačiau sykiu ir daugės bedarbių. Ypač dėl to, jei kils minimali alga. Žinoma, taip pat juntamos ir pasekmės dėl nutrūkusio eksporto į Rusiją. Įmonės raginamos persiorientuoti į kitas rinkas, bet toks procesas trunka maždaug trejus metus. Darbuotojai, kurie įmonėse dirbo būtent su Rusijos rinka, gali netekti darbo, jei nespės greitai persikvalifikuoti“, – prognozavo A. Mileška.
Jis priminė, jog Klaipėda tarp visų šalies savivaldybių pagal vadinamąjį sėkmės indeksą užima paskutinę vietą. Būtent uostamiestyje bankrutuoja, yra restruktūrizuojamos daugiausia įmonių, tenkančių 100 bendrovių.
„Statistikoje yra daug tokių apgaulių, jog gražiai atrodo, kad atlyginimai augs, tačiau realiai tai pajus labai nedidelė gyventojų dalis“, – teigė A. Mileška.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Klaipėdoje buvo 1 916 Lt (555 eurai).
Jei jis padidėtų 4,5 proc. siektų 2 002 Lt arba 580 eurų.
