Inspekcija, šios savaitės duomenimis, nuo metų pradžios yra gavusi 772, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 748 skundus.
Teikiami pasiūlymai ginčus spręsti taikiai
Pasaulinės vartotojų dienos šaknys siekia 1962-ųjų kovo 15-ąją, kai buvęs JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy Amerikos kongresui pristatė deklaraciją dėl keturių pagrindinių vartotojų teisių - į saugumą, gauti informaciją, rinktis ir būti išgirstam. Ši diena pasaulyje pradėta minėti 1983-iųjų kovo 15-ąją. Europos Sąjungoje nuo 1999-ųjų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iniciatyva ji vadinama Europos vartotojų diena.
„Kiekvienas iš mūsų esame vartotojas ir kiekvienam aktualu žinoti savo teises. Mus vis dar stebina atvejai, kai žmonės ateina skųstis įsigytomis nekokybiškomis prekėmis, o net neturi jų pirkimo dokumentų. Atrodo, daug kartų aiškinta, kad būtina išsaugoti šiuos dokumentus, nes įsigytam daiktui per garantinį terminą sugedus ir neturint pirkimo dokumentų pinigų susigrąžinimo ar prekės pakeitimo tikėtis negalima.
Kai neturima pirkimo dokumentų, mes skundų net netiriame. Visai neseniai poskyryje apsilankė viena alytiškė, miesto turguje nusipirkusi batus su auliukais, kuriems po kelių dienų atšoko padas. Padėti niekuo negalėjome, nes moteris neturėjo batų įsigijimo čekio, o paprašyti jį turi išduoti ir turgaus prekiautojai“, - pasakoja Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Alytaus poskyrio vedėjas A.Palenskis.
Nekokybiškų daiktų grąžinimas ir keitimas reglamentuotas daugiau kaip prieš dešimtmetį Ūkio ministerijos pagal Civilinį kodeksą patvirtintose Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse. Šiuose dokumentuose numatyta, kad vartotojai pretenzijas dėl prekių ir paslaugų kokybės gali reikšti dvejus metus, o pardavėjai ir paslaugų teikėjai gali duoti ir trumpesnį, ir ilgesnį garantinį terminą.
„Gyventojai turi žinoti, kad ilgesnė garantija suteikiama geresnės kokybės prekėms. Pas mus yra daug vienkartinių prekių, pavyzdžiui, 60 litų kainuojančių elektrinių gręžtuvų, kuriais galima išgręžti tik kelias dešimtis skylių ir kurie tampa nebetinkami naudoti. Nėra ko tokiems daiktams tikėtis ir ilgo garantijos termino - jis gali būti dvi ar trys savaitės“, - sako A.Palenskis.
Nuo šiemečio sausio vidurio įsigaliojo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos patvirtinta nauja vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka, kai gavus skundą gyventojams su pardavėjais ir paslaugų teikėjais siūloma ginčus spręsti taikiai. Iš beveik 20 šiais metais poskyrio gautų skundų penkiais atvejais pasinaudota inspektorių pateiktais siūlymais kilusius ginčus spręsti taikiai.
Kartais norima atsikratyti įsigytais daiktais
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Alytaus poskyrio inspektoriai pastaruoju metu pastebi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie kartais tiesiog nori atsikratyti įsigytais daiktais ir ieško būdų, kaip tai padaryti. Neseniai jau keturis kartus kreipėsi vienas alytiškis ir vis aiškino apie nusipirktą nešiojamąjį kompiuterį, kuris neįsijungia. Pasak A.Palenskio, po kiekvieno nusiskundimo kompiuteris buvo siunčiamas tikrinti į atestuotą laboratoriją Kaune, patikroje dalyvavo inspekcijos specialistai, jokių gedimų kompiuteriui nenustatyta. Žmogui teko susitaikyti, nors jis, matyt, norėjo kompiuterio atsisakyti kaip neveikiančio ir susigrąžinti pinigus.
Šįmet kaip niekada anksčiau metų pradžioje poskyryje gauti keli skundai dėl neva kavos negaminančių jos elektrinių aparatų, už kuriuos mokėta brangiai - po 6 tūkst. litų. „Juos vežėme tikrinti į bendrovę „Pretendentas“, veikiančią Alytuje, Ulonų gatvėje. Gedimų jiems taip pat nenustatyta. Tiesiog alytiškiai nemoka naudotis šiais brangiais kavos virimo aparatais. Mano, kad nusipirko brangų daiktą ir jam nereikia jokios priežiūros. Po kavos su pienu gamybos aparatai neplaunami, likęs pienas užkemša vamzdelius. Arba kavai virti naudojamas kalkėtas vanduo, irgi užkemšantis aparato vamzdelius. Bet ne vieną kartą susidarė įspūdis, kad gyventojai nori atsisakyti brangių aparatų, atgauti pinigus, todėl ir ieško priekabių“, - sako Alytaus poskyrio vedėjas.
Grąžina pinigus, keičia Malaizijoje pagamintus baldus
Pagal A.Palenskio pateiktus siūlymus taikiai spręsti ginčą bendrovė „Alytaus Lytagra“ alytiškiui sugrąžino 290 litų už trečiąkart sugedusį smūginį elektrinį gręžtuvą, nes žmogus nesutiko toliau jo taisyti bendrovės lėšomis ir pageidavo susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Taip pat su druskininkiečiu pasielgė bendrovė „Senukų prekybos centras“, turinti parduotuvę kurorte, M.K.Čiurlionio gatvėje. Vyriškis čia už 390 litų įsigijo hidroforą, tačiau jis nekėlė vandens į reikiamą lygį. Bendrovė sutiko su poskyrio vedėjo pasiūlymu taikiai išspręsti ginčą ir sugrąžinti pinigus už nekokybišką hidroforą.
Poskyrio inspektorių pasiūlymu Druskininkuose veikianti bendrovė „Personalo valdymas“ pakeitė nauju tris kartus gedusį mobiliojo ryšio telefoną.
Poskyrio vyriausiajai valstybinei inspektorei Violetai Malaveckienei teko pradėti tyrimą dėl vienos lazdijiškės nesutarimų su pardavėju dėl beveik už 9 tūkst. litų įsigytos natūralios odos sofos ir kampo. Lazdijų gyventoja iš Kauno bendrovės „Comfort Line“ tame pačiame mieste veikiančio salono nusipirko Malaizijoje pagamintus tamsiai rudus baldus. Po mėnesio sėdimoje dalyje spalva išsitrynė, liko geltonos dėmės. Moteris kreipėsi į pardavėjus, šie pasiūlė dažų baldams perdažyti, tačiau lazdijiškė nesutiko. Prašė arba grąžinti pinigus, arba pakeisti baldus. Pardavėjai moters vieną iš pageidavimų - pakeisti baldus - nutarė patenkinti, lazdijiškės skundą ėmus tirti poskyrio vyriausiajai valstybinei inspektorei. Pagal sutartį nauji tokios pat kainos baldai turi būti atvežti per pusmetį, o dėmėtieji išsivežti.
V.Malaveckienė tyrė vieno alytiškio skundą dėl Klaipėdos bendrovės „Intermeda“ Alytuje, Naujojoje gatvėje, įsigytos dvigulės lovos, kuri garsiai girgždėjo, nepadėjo nei bendrovės, nei lovos gamintojų iš Kauno meistrų taisymai. Gamintojai siūlė alytiškiui net keisti visą lovos apačią, tačiau žmogus nesutiko. Tiriant skundą pardavėjai jam grąžino už lovą sumokėtus pinigus - 1 tūkst. 500 litų, o nekokybišką baldą pasiėmė.
Neapdairumas kainuoja brangiai
Ant vienos varėniškės užkibo Vilniaus bendrovės „Joglė LT“ drabužių cheminio valymo punktas, veikiantis Alytuje, Naujojoje gatvėje. Moteris čia atvežė valyti vyrišką kostiumą. Atsiimdama priekinėje švarko pusėje ties siūlėmis pastebėjo blizgesį. Kostiumas buvo valytas antrą kartą, bet padėtis nepasikeitė. Tada varėniškė iš cheminio valymo paslaugos teikėjų už sugadintą vyrišką kostiumą paprašė atlyginti 1 tūkst. litų.
„Joglė LT“ nesutiko, aiškino viską padariusi, kaip priklauso. Tada moteris su skundu kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Alytaus poskyrį. Anot jos skundą tyrusios V.Malaveckienės, iš tiesų buvo matyti užblizginimo dėmės, kurių, priėmėjos teigimu, jau buvo cheminiam valymui atiduodamo švarko priekinėje dalyje. „Tai turėjo būti pažymėta priėmimo kvite. Kadangi taip nepadaryta, neapdairumas kainavo brangiai. Varėniškei teko atlyginti padarytą dalinę žalą - 400 litų. Moteriai buvo atiduotas ir kostiumas“, - teigia V.Malaveckienė.
Poskyrio inspektorių tvirtinimu, pastaruoju metu mažėja skundų, su kurių turiniu kategoriškai nesutinka pardavėjai ar paslaugų teikėjai. Pagrindine to priežastimi įvardijamas jų nenoras pyktis su klientais, kad šiuo konkurenciniu laikotarpiu būtų sulaukiama kuo mažiau neigiamų atsiliepimų.
