Kur keliauja gyventojų pensijų fonduose kaupiamos lėšos: tyrimas parodė skirtingas bendrovių taikomas strategijas

Lietuvoje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės taiko skirtingas strategijas investuojant tiek į vyriausybių, tiek į įmonių išleistus skolos vertybinius popierius, nevienodai žiūri į taip vadinamas „žaliąsias“ obligacijas, parodė Lietuvos banko atlikta analizė. „Aviva Lietuva“, „Swedbank“, SEB, „Luminor“ ir INVL atstovai „Delfi“ paaiškino, kas lemia tokius jų sprendimus.

Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus specialistės Viktorijos Dičpinigaitienės atlikta Lietuvos pensijų fondų investicijų į obligacijas analizė leidžia palyginti skirtingų pensijų kaupimo bendrovių investavimo strategijas ir atskleisti pensijų kaupimo dalyviams daugiau išsamesnės informacijos apie jų kaupiamo turto struktūrą. Analizuojamas periodas nuo 2017 metų pradžios iki 2021 metų birželio.

Vieni investuoja tiesiogiai, kiti – per kolektyvinio investavimo subjektus

Kaip dėstoma sausio pabaigoje paskelbtoje analizėje, Lietuvoje penkių pensijų kaupimo bendrovių valdomas pensijų fondų turtas 2021 metų birželio pabaigoje sudarė daugiau nei 5,4 mlrd. eurų, o juose kaupė apie 1,4 mln. gyventojų. Daugumą šio turto, arba 96,4 proc., sudarė antros pakopos, o 3,6 proc. – trečios pakopos pensijų fondai.

Kaip žinia, fonduose kaupiamos dalyvių lėšos yra investuojamos į įvairių klasių turtą: akcijas, obligacijas, kolektyvinius investavimo subjektus (investicinius fondus) ir pan.

Analizėje pastebima, kad daugiausiai tiesiogiai į vyriausybių vertybinius popierius investuoja vyriausių gyventojų amžiaus grupių bei turto išsaugojimo pensijų fondai.

Galima pastebėti skirtingas bendrovių taikomas strategijas.