aA
Ekonomistai skelbė, kad krizė jau pasiekė ir Lietuvą: kuo karantinas bus ilgesnis, tuo į gilesnę duobę smuks Lietuvos ekonomika. Deja, krizės akivaizdoje finansiniams sunkumams pasiruošę toli gražu ne visi gyventojai. Finansų ekspertai „Delfi“ papasakojo, kurioms visuomenės grupėms šiuo laikotarpiu bus sunkiausia išgyventi.
Krizės akivaizdoje: ekspertai įvardijo, kuriuos gyventojus finansiniai sunkumai palies labiausiai
© DELFI / Karolina Pansevič

Dalis gyventojų jau jaučia poveikį asmeniniams finansams

Kaip sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, be jokios abejonės labiausiai dabar pažeidžiami tie, kurių darbas tapo neįmanomas: mažmeninės, didmeninės prekybos, viešbučių, restoranų, grožio paslaugų sektoriuje dirbantys ir meno žmonės.

„Ne tik todėl, kad dalis iš jų gaus žymiai mažesnes pajamas, bet ir todėl, kad tai dažnai jauni 18-45 m. žmonės, kurie turi ir nemažai įsipareigojimų. Mūsų atlikta apklausa rodo, kad dabar žmonės labiausiai bijo, kad negalės vykdyti įsipareigojimų, jiems teks rūpintis artimaisiais, išseks santaupos“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Pagal „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktą šalies gyventojų apklausą, daliai įmonių pristabdžius ar iš viso nustojus vykdyti savo veiklą, 38 proc. šalies gyventojų teigia jau spėję pajusti dėl karantino stojančios ekonomikos poveikį asmeniniams finansams. Tuo metu šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų poveikio kol kas nepajuto, bet esama situacija jiems kelia nerimą. Saugūs jaučiasi 9 proc. apklaustųjų.

Šiuo metu nepajutę karantino įtakos asmeniniams finansams, tačiau visgi turintys nuogąstavimų, dažniausiai sako pramonės (68 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (68 proc.), viešojo valdymo (60 proc.), švietimo (60 proc.) bei statybų (59 proc.) sektorių darbuotojai.

Eurai
Eurai
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Gyventojų apklausa atskleidžia, kad savo finansinę elgseną keičia gyventojai, jau susiduriantys su pajamų mažėjimu, ir tie, kurie krizės akivaizdoje jaučia nerimą dėl ateities. Dauguma respondentų (63 proc.) nurodo ribojantys savo įprastas išlaidas ir perkantys tik tai, ko jiems reikia. Kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų (53 proc.) atideda stambesnius pirkinius vėlesniam laikui. Apie pusė apklaustųjų skiria didesnį dėmesį savo išlaidų planavimui“, – pastebi J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, dalis gyventojų (18 proc.) nurodo besirengiantys galimiems didesniems sukrėtimams, nei yra patyrę iki šiol, ir kaupiantys dar daugiau santaupų. Tuo metu 11 proc. respondentų teigia pasitikintys valstybės ir vietos valdžios parama, todėl aktyvių veiksmų nesiimantys.

Anot finansų ekspertės, krizės pasekmių dar nejaučia, tačiau nuogąstavimų dažniau turi ir vyresni gyventojai. Viena vertus, jiems neramu dėl savo sveikatos tiesioginės grėsmės, kita vertus, išsakoma baimė, kad gali mažėti pensijos ar kitos valstybės išmokos.

Marčiulaitis: krizė labiausiai palies turinčius daugiausiai finansinių įsipareigojimų

Ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis komentuodamas, ką krizė palies labiausiai, atkreipia dėmesį, kad tai itin priklauso nuo to, kokia asmens ar šeimos finansinė padėtis. Anot jo, krizė labiausiai palies tuos, kurie turi daugiausiai finansinių įsipareigojimų, lyginant su jų pajamomis.

„Jei žmonės neturi daug įsipareigojimų, tai juos krizė paveiks mažiau, nes jie gali pigiau valgyti ir kažkaip suktis. Tie, kurie turi daugiau įsipareigojimų, juos paveiks labiau. Dažniausiai taip visos krizės veikia“, – aiškina jis.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Ekonomistas pateikia pavyzdį: jei jauna šeima turi 5 tūkst. eurų pajamų per mėnesį ir būsto paskolą 500 eurų, tai ji, tikėtina, išvengs sunkumų. Tačiau, jei jauna šeima turi 2 ar 3 tūkst. eurų pajamas, įsigijo automobilį su lizingu, televizoriaus ir būsto paskolą, tai jau šiek tiek jai bus sudėtingiau išgyventi.

„Jeigu žmogus neturi įsipareigojimų, priklauso nuo to, kokiame sektoriuje jis dirba. Galbūt kiek lengviau, jei tai valstybinis sektorius, gal tuo žmogumi bus labiau pasirūpinta. Privačiame sektoriuje visi rizikuoja, kad bus atleisti iš darbo ar bent laikinai praras pajamas. Kuo mažesnės šeimos pajamos ir kuo darbas nestabilesnis, natūraliai tuo yra sudėtingiau“, – pažymi T. Marčiulaitis.

J. Cvilikienė pažymi, kad gyventojai, turintys įsipareigojimų, nebūtinai yra rizikos grupėje: „Dalis jų sėkmingai toliau dirba nuotoliniu būdu, tačiau, be abejonės, įsipareigojimai kelia įtampą. Gera žinia ta, kad juos galima atidėti iki šešių ar net 12 mėnesių, jei finansinė situacija yra prasta.“

Visgi, kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, į kredito įstaigas dėl kredito „atostogų“ ar kredito grąžinimo termino pratęsimo kol kas nurodo kreipęsis 1 proc. respondentų.

Cvilikienė: daugiavaikėms šeimoms situacija gali būti katastrofiška

Kalbėdama apie jaunas šeimas ekspertė atkreipia dėmesį, kad neretai jos neturi sukaupusios finansinių rezervų, kuriais dabar galėtų naudotis. Taip pat dažnai vienas šeimos narys yra vaikų priežiūros atostogose arba šiuo metu turi imti nedarbingumą vaikų priežiūrai.

„Tad tikrai didelei daliai jaunų šeimų dabar gali būti finansiškai labai sudėtingas laikotarpis“, – akcentuoja Finansų instituto vadovė.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Tuo metu daugiavaikės šeimos, gyvenančios tik su vienu iš tėvų, dar iki karantino buvo skurdo rizikos grupėje, tad jei dabar vienintelis maitintojas neteko pajamų ar jos žymiai sumažėjo, situacija gali būti katastrofiška, pastebi J. Cvilikienė.

„Nereikia pamiršti, kad uždarius mokyklas ir dienos centrus, vaikams nebeliko galimybės gauti ir maitinimą. Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Gelbėkite vaikus“, susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes tų, kuriais reikia rūpintis, daugėja, o lėšų nepakanka. Daugiavaikėms šeimoms, nepilnoms šeimoms dabar ypač reikalinga visų pagalba. Ir nedelsiant“, – pabrėžia finansų ekspertė.

Kaip išvengti krizės?

Anot „Swedbank“ finansų instituto vadovės, norint išvengti krizės, svarbu aiškiai susidėlioti prioritetus keliems mėnesiams į priekį.

„Jei jaučiame, kad negalėsime vykdyti įsipareigojimų, sumokėti mokesčių, nedelsiant kreiptis ir sutarti mokėjimų atidėjimo planą. Nereikėtų laukti, kol situacija dar labiau pablogės. Vartojimą reikėtų apriboti būtiniausiais poreikiais. Jei yra galimybė, ieškoti papildomo būdo dirbti. Planuojant ir kalbantis bus lengviau neprarasti pozityvumo ir finansinės kontrolės, nes šis periodas tikrai baigsis, svarbu dabar jį pralaukti“, – patarimais dalijasi J. Cvilikienė.

Ekonomistas T. Marčiulaitis kiek pesimistiškiau vertina galimybes žmonėms su finansiniais įsipareigojimais išvengti krizės. Anot jo, šiuo metu jau per vėlu kažką daryti.

„Dabar nebent reikia tikėtis, kad bankas atidės palūkanų mokėjimą, priimti tokie įsakymai. Čia yra labiau pamoka visiems ateičiai. Kai gerais laikais sakoma, kad reikia turėti finansinę pagalvę, kad nereikia turėti daug įsipareigojimų, tai žmonės dažniausiai praleidžia pro ausis, nes viskas neva yra gerai ir bus gerai. Tokiais laikais priminimas, kad visada reikia ruoštis finansiškai. Čia nesibaigianti tema, nes žmonės nepasimokys“, – pastebi jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(104 žmonės įvertino)
3.4712

Seimas apsisprendė dėl vyresnių darbuotojų: galės nedirbti ir gauti minimalią algą (405)

Ketvirtadienį Seimas apsisprendė dėl Vyriausybės siūlymo dar labiau paremti ekstremalios...

Milžiniškas išlaidas keičia santaupos: prognozuojama, kad lietuviai šiemet sutaupys 32 mln. eurų (149)

Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi...

Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma (340)

Dėl koronaviruso sukeltų sunkumų gyventojų atlyginimai mažėja, nedarbas didėja, tačiau...

Preliminarios ESO pajamos – 11,2 proc. didesnės nei prieš metus (3)

Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės ESO pajamos per 4 šių metų mėnesius sudarė...

Keturių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 703 mln. eurų (2)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-balandžio mėnesių centrinės...

Top naujienos

Rusija grįžta prie kaimynių bauginimo: du signalai skirti ir Lietuvai (834)

Koronaviruso pandemijai slopstant Rusija , nepaisant augančių užsikrėtimo ir mirčių skaičių,...

Nesąžiningų vystytojų pinklės: susigundę gali likti su neegzistuojančiu būstu (60)

Nuosavo būsto įsigijimas gali tapti ne išpildyta svajone, o didžiuliu nuostoliu ir galvos skausmu....

Socdemų sąrašo įdomybės: kaip viskas vyko iš tikrųjų (2)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) ketvirtadienio vakarą susirinkęs prezidiumas patvirtinto...

Praėjusią parą užfiksuoti 7 nauji koronaviruso atvejai (2)

Lietuvoje praėjusią parą naujų koronaviruso atvejų skaičius šoktelėjo iki 7.

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Nesąžiningi NT vystytojų spąstai ir onkologinė vyrų liga, kuriai galima užkirsti kelią

Šį sekmadienį Tėvo diena – puiki proga pagalvoti apie mūsų tėčių ir visų brangių vyrų...

Gydytojas Morozovas: kava – puikus ir sveikas produktas, tačiau privalote įsidėmėti svarbius akcentus (51)

Mano vaikystė praėjo, jeigu taip galima sakyti, po arbatos ženklu. Pusryčiams – juoda arbata,...

Keliautojai rekomenduoja: 10 Žemaitijos perlų, kuriuos verta aplankyti šią vasarą (5)

Žemaitiją drąsiai galima įtraukti į būtinų aplankyti Lietuvos vietų sąrašą. Žalia ir...

„Bloomberg“: Trumpo jėgos paradas bliūkšta (58)

Donaldas Trumpas susidūrė su rimtu iššūkiu: scenarijų, kaip spręsti visuotinių neramumų...

Bunkumi prisistatantis asmuo toliau atskleidinėja skyrybų su Viktorija Siegel detales, ji grasina pradėti pasakoti sužadėtinio nuodėmes (58)

Serveryje „Discord“, kuriame aptarinėjamas žinomų žmonių gyvenimas, ir toliau tęsiama tema...

Turkija rengiasi birželį atnaujinti oro susisiekimą su Lietuva (10)

Turkija planuoja birželį atnaujinti oro susisiekimą su 40 valstybių, įskaitant Lietuvą,...

|Maža didelių žinių kaina