Savivaldybės gauti šildymo kompensacijas priiminės nuo rugsėjo, tačiau gyventojai jau dabar gali kreiptis dėl kompensacijų už karštą vandenį.
Valdžios planuose – kompensacijų skyrimas įvertinus gyventojų turtą.
Į Vilniaus miesto savivaldybę atėjusi gyventoja pasakojo, kad jai kompensacija priklausytų net jei būtų nuspręsta taikyti tokią tvarką, o kita aiškino turinti du butus, todėl galimo turto vertinimo baiminasi.
Ji sakė, kad du turimi butai dar nereiškia, kad kompensacijos nereikia.
„Už butus irgi reikia mokėti“, – sakė moteris.
Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo pandemijos pradžios, vėliau Seimas turto leido nevertinti iki 2024 m. balandžio pabaigos.
„Turto nevertinimas parodė, kad pirminė parama skiriama ne tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia, pametėme tą taiklumą“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Audronę Vareikytė.
„Mes matome, kad reikėtų grįžti prie ankstesnio turto vertinimo jau šiam šildymo sezonui tam, kad valstybės lėšos būtų panaudojamos kiek galima efektyviau ir pasiektų tuos, kam kompensacijų reikia labiausiai“, – sakė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus.
Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė tikino, kad kai nebuvo vertinamas turtas, pagrindinės sąlygos buvo gyvenamosios vietos deklaravimas, gaunamos pajamos, šeimos narių skaičius.
Tokiam ministerijos siūlymui jau pritarė ir Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas. Seimo rudens sesijoje šis klausimas bus svarstomas skubos tvarka, nes turto vertinimą norima grąžinti dar prieš prasidedant šiam šildymo sezonui.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis kalbėjo, kad tai – socialinio teisingumo klausimas.
„Žmonės, kuriems reikia tos paramos, šiai dienai pakankamai ilgai jos laukia, kad jų prašymai būtų išnagrinėti“, – sakė jis.
Turto vertinimo normatyvas kiekviename regione skiriasi. M. Šiurkus teigė, kad Vilniuje vidutinei šeimai turtas siekia apie 250-270 tūkst. Eur.
„Kitose savivaldybėse jis šiek tiek mažesnis“, – teigė jis.
Pastaruoju metu nevertinant turto kompensacijas gavo dešimtys tūkstančių gyventojų, kurie pagal ankstesnius reikalavimus jos nebūtų gavę.
„Tokių žmonių nemažai, maždaug 27 tūkst.“, – skaičiavo A. Vareikytė.
Ekonomistas Boguslavas Gruževskis komentavo, kad ne turtas turi lemti, kas kokias kompensacijas gaus.
„Turtas turtui nėra lygus. Svarbiausias akcentas yra realios žmogaus gyvenimo sąlygos. Nes vieni žmonės gyvena gal ir brangiame būste, bet faktiškai yra vieniši, turi papildomų išlaidų ir jų gyvenimo lygis yra labai žemas“, – kalbėjo ekonomistas.
Turto vertinimas reikalingas tam, kad turtuoliai nesinaudotų kompensacijomis.
Anot ministerijos, jei žmogus turi vieną būstą ir vieną sodo namelį, kompensacija ir toliau turėtų būti skiriama.
Pernai šias kompensacijas gavo apie 360 tūkst. gyventojų.
Reportažas per LNK:
