Su portalu DELFI susisiekęs skaitytojas pasiūlė atkreipti dėmesį į šiuo metu naujai išleistą parduotuvių tinklo „Maxima“ katalogą, skirtą mokyklinėms prekėms.
„Tokį patį leidinį „Maxima“ pristatė savo tinklo parduotuvėse ir Estijoje. Lietuviškasis leidinio variantas nuo estiškojo skiriasi ne tik tuo, kad yra keturiais puslapiais storesnis, tačiau ir pateiktu prekių asortimentu. Peržiūrėjus abu leidinius galima padaryti išvadą, jog daug prekių sutampa, tačiau sutampa ir tų prekių kainos, o tai labiausiai ir nustebino, - rašo skaitytojas. - Juk Lietuvoje vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, šių metų pradžioje buvo 544 eur, o Estijoje vidutinis atlyginimas 2014 m. pabaigoje, atskaičius mokesčius, - 832 eur. Minimalus atlyginimas Estijoje taip pat didesnis. Tad Estijoje gyvenantis ir dirbantis „Maxima“ klientas gali įpirkti daugiau nei galėtų gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje“.
Skaitytojas taip pat stebėjosi, kodėl bendrovė Estijoje siūlo tokias pačias kai kurių prekių kainas parduotuvėse, nors kaštai darbo užmokesčiui šioje šalyje didesni.
„Maxima grupės“ generalinė direktorė Neringa Janavičiūtė aiškina, kad visose šalyse, kur veikia „Maxima grupės“ įmonės, tinklo parduotuvėse taikoma individuali kainodara, kuri formuojama atsižvelgus į konkurencinę aplinką skirtingose rinkose, vartojimo lygį ir yra nulemta paties tinklo dydžio vienoje ar kitoje šalyje, jo derybinių galių dėl pirkimo kainų derantis su šalių tiekėjais.
„Dėl diktuojamų skirtingų rinkų sąlygų didžiosios dalies produktų kainos Lietuvoje ir Estijoje skiriasi, tačiau kai kurios kainos, kaip kad ir kliento pastebėtų mokyklinių prekių, įtrauktų į šalių išleistus mokyklinių prekių katalogus, sutampa“, - pridėjo prekybos tinklo atstovė.
Pasak jos, taip yra dėl to, kad Estijoje ir Lietuvoje šiuo atveju buvo pasirinkta panaši mokyklai skirtų prekių kainodara ir atsižvelgta į konkurencinę aplinką, įvertinta, koks yra bendras šių prekių kainų lygis šalyse.
„Efektyviausiai kainas nustato ir reguliuoja pati rinka. Tiek Estijoje, tiek ir Lietuvoje buvo pasiūlytos išties konkurencingos mokyklinių prekių kainos, taip tiek estams, tiek lietuviams sudarant galimybę mokyklai skirtas prekes įsigyti pigiau“, - pabrėžė N. Janavičiūtė.
Nors pašnekovė patikino, kad kainų lygiui skirtingose šalyse bene didžiausią įtaką daro konkurencinė aplinka, kartu kainas lemia ir vartojimo lygis šalyje, šalies ekonomikos tendencijos, mokesčių sistema, konkretūs kainodaros sprendimai.
Vis dėlto „Maxima grupės“ vadovė pripažino, kad bendrieji kaštai Estijoje didesni nei Lietuvoje.
„Estijoje, palyginus su Lietuva, mūsų verslo kaštai yra didesni, nes šioje šalyje, palyginti su Lietuva, mes esame mažesni, tad išlaikyti verslą, užtikrinti aukštą parduotuvių lygį, patenkinti pirkėjų poreikius mums čia kainuoja daugiau“, - komentavo ji.
Bendrai įvertinti, kurioje šalyje, Lietuvoje ar Estijoje, kainos parduotuvėse didesnės pašnekovė nesiryžo: „Lyginti kainų ir vienareikšmiškai atsakyti, kad kažkurioje iš šių šalių jos didesnės ar mažesnės būtų nekorektiška. Bendrą kainų lygį konkrečioje šalyje lemia pragyvenimo lygis toje šalyje, kiek konkurencinga yra tos šalies rinka, kitos ekonominės, politinės ar socialinės priežastys. Lyginant Lietuvos ir Estijos vidutinį pirkėjų pirkinių krepšelį, kuris išleidžiamas vienodo – „Maxima X“ formato parduotuvėse, Estijoje jis daugiau nei penktadaliu didesnis“.
Tuo metu „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nesistebi, kad kai kurios prekės Estijoje kainuoja tiek pat, kiek Lietuvoje, o kai kurios net ir mažiau.
„Nemaža dalis prekių, pavyzdžiui, yra pigesnės tokiuose miestuose kaip Londonas, kur darbo užmokestis yra daug didesnis ir nuomos kainos didesnės, bet ten yra daug efektyvesnė logistikos sistema, nes netoli yra transportuojamas didelis prekių kiekis, yra uostai, kur prekės atvežamos. Pavyzdžiui, ir automobiliai Vokietijoje pigesni, kur gaminami, nes į Lietuvą juos dar reikia transportuoti. Manau, kad labai stebėtis nereikėtų, be to, Talinas yra šalia jūros, dalis prekių atgabenama konteineriais į Taliną ar Helsinkį, todėl transportavimo išlaidos tampa mažesnės“, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, mažmeninėje prekyboje darbo užmokesčio kaštai nedaro tokios didelės įtakos kainai, kaip, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje.
„Kainos neturėtų tiesiogiai priklausyti nuo darbo užmokesčio. Jos labiau priklauso nuo prekės pagaminimo kaštų, taip pat nuo logistikos sistemos, vietinių mokesčių, prekybos centrų nuomos“, - aiškino jis.
Ekonomistas pastebėjo, kad į rinką ateinantis vokiškas „Lidl“ prekybos centras gali priversti likusius prekybos tinklus pajusti kainų spaudimą.
Kalbėdamas apie kainų skirtumus Lietuvoje ir Estijoje Ž. Mauricas pastebėjo, kad nors kai kurios prekės gali kainuoti vienodai ar net pigiau, estai daug daugiau nei lietuviai moka už paslaugas, pavyzdžiui, kirpimą. Čia darbo užmokestis sudaro didesnę paslaugos kainos dalį nei prekių sektoriuje.
„Kalbant bendrai pagal statistiką lietuviai gali nusipirkti tiek pat, kiek vidutinis estas. Bet tai tik statistika, nes yra imamas pajamų vidurkis ir vidutinis išlaidų krepšelis. Jei Estijoje yra daug brangesnės viešojo maitinimo paslaugos, tai prekių ir paslaugų kainos gali susivienodinti. Be to, Lietuvoje pajamų mediana (ne vidutinės pajamos, o kiek uždirba vidutinis lietuvis) yra žemesnė nei Estijoje. Estijoje yra šiek tiek didesnis pajamų pasiskirstymas. Tai procentais didesnė dalis žmonių Estijoje gali sau daugiau leisti, o Lietuvoje turime situaciją, kai dalis žmonių gauna pajamas didesnes nei Estijoje, o pajamų piramidėje taip pat labai didelis procentas žmonių, gaunančių labai mažas pajamas“, - pridėjo ekonomistas.
