DELFI pasikonsultavus su Valstybine ne maisto produktų inspekcija paaiškėjo, jog abi pusės kol kas nesielgė pagal nustatytus reikalavimus, kad problemą būtų galima išspręsti.
Paprašė nuotraukų, po to - įrodymų
D.Narvydas nurodė, jog pernai rudenį bendrovės „Zoocentras Lt“ internetinėje parduotuvėje įsigijo įrenginį, kuris į akvariumą tiekia anglies dvideginį: kad augalai geriau augtų.
Tačiau iš išorės ant akvariumo montuojamas anglies dvideginio tirpinimo įrenginys „Aquatic Nature Tornado“, jo manymu, buvo nekokybiškas: skilo viena iš jo dalių ir vanduo, užuot tekėjęs atgal į akvariumą, bėgo ant grindų.
„Nakties metu dėl atsiradusio skilimo nukrito reaktoriaus dangtelis ir iš 450 litrų akvariumo išbėgo apie 200 litrų vandens. Padaryta nemaža materialinė žala pirmo namo aukšte esančiam butui, bei sugadintas grindų parketas mano bute“, - dėsto akvariumo savininkas.
D.Narvydas nurodė, jog apie, jo manymu, nekokybišką gaminį pranešė pardavėjui elektroniniu paštu ir pastarajam paprašius išsiuntė akvariumo ir įrangos nuotraukas. Tačiau pašnekovas sako, jog nors iš pradžių įmonės atstovai norėjo gaminį ir apžiūrėti, galiausiai specialistai iš bendrovės neatvažiavo, o žmogus gavo atsakymą, jog turi atsiųsti dokumentus, įrodančius, kad daiktas nekokybiškas ir dėl jo padaryta žala.
„Iš pradžių jie paprašė nuotraukų: kaip visos sistemos sumontuotos, kaip akvariumas atrodo, o paskui – nutilo, nes nurodė, kad savo kaltės nemato“, - dėsto D.Narvydas.
Apžiūrėjo nuotraukas ir kalba apie teismą
Bendrovės „Zoocentras Lt“ direktorius Sergejus Nikitinas paaiškino, jog iš pradžių įmonė paprašė kliento atsiųsti akvariumo nuotraukas, tačiau sako, jog jų nepakanka nustatyti, ar įrenginys iš tiesų buvo nekokybiškas ir kokios vertės žala padaryta, todėl jis iš pirkėjo reikalauja dokumentų, kurie, jei prireiktų, galėtų būti įrodymais teisme.
„Nuotraukų kaip įrodymų mums nepakanka, mums reikia dokumentų: užpylimo akto, ekspertų išvados kodėl reaktoriaus dangtelis yra skilęs ir kad būtent dėl reaktoriaus buvo užpiltos grindys. Mes turime savo versiją apie dangtelį: jis galėjo būti per stipriai užsuktas ir dėl to skilo“, - sako jis.
Įmonės vadovas mano, kad žmogus galėjo pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir apkaltinti pardavėjus – esą grindys galėjo būti užpiltos dėl įvairių priežasčių: tiek dėl kitos akvariumo technikos gedimų, tiek net ne dėl akvariumo.
S.Nikitinas pabrėžia, jog visa gauta informacija bus išversta į anglų kalbą ir išsiųsta įrenginio gamintojui į Belgiją.
„Mes neturime atlyginti nuostolių, nuostolius turi atlyginti gamintojas, o dokumentų jokių nesulaukėme ir neturime ką išsiųsti gamintojui, - sako jis. - Jei gamintojas sutiks kompensuoti, tada viskas bus kompensuojama. Jeigu ne, pirkėjui reikės kreiptis į teismą ir mes reikalausime, kad mūsų tiekėjų grandinė, t.y. iš Vokietijos ir Belgijos, atsiųstų savo teisininkus. Tuomet žmogui reikės įrodyti savo teisybę, jei jis jos neįrodys, jam teks sumokėti už teismo procesą ir teisininkų paslaugas.“
Pasak jo, kol kas su klientu vyko tik susirašinėjimas elektroniniu paštu, atsiųstos nuotraukos ir D.Narvydas nurodė, jog padaryta žala siekia 5,4 tūkst. Litų, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų – nėra.
Susitarti nepavyko
Pardavėjui ir pirkėjui nepavyko susitarti elektroniniu paštu dėl ginčo sprendimo, o D.Narvydui kilo klausimas, kaip toliau elgtis šioje situacijoje: ar kreiptis dėl nepriklausomos ekspertizės, rinkti įrodymus ir juos pateikti gamintojui, ar ieškoti teisininko ir ruošti ieškinį.
Advokatų profesinės bendrijos “AVOCAD” advokatas ir partneris Egidijus Langys sako, jog šiuo atveju yra dvi atskiros situacijos, kurias reikia spręsti atskirai.
„Iš pradžių reikėtų kreiptis į pardavėją dėl galimai nekokybiško daikto. Jeigu pardavėjas nesutiks su pirkėjo reikalavimais ir prasidės ginčas, tuomet pirkėjas gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Inspekcija turi atlikti tyrimą ir, jei reikia, skirti ekspertizę bei nuspręsti, ar daiktas yra kokybiškas ar nekokybiškas“, - sako teisininkas.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Aleksas Žalpys paaiškina, kad į pardavėją pirkėjas turi kreiptis oficialiu prašymu. Jis turi parašyti pretenziją, kurioje išdėstyti, jog mano, kad gaminys yra nekokybiškas ir paprašyti jį ištirti, bei nurodyti, kokį ginčo sprendimo būdą renkasi, jei gaminys bus nekokybiškas.
Pavyzdžiui, pirkėjas gali reikalauti grąžinti pinigus, pakeisti įrenginį nauju arba nekokybišką gaminį suremontuoti. Taip pat jis turėtų pridėti daikto įsigijimo įrodymą, t.y. kvitą, čekį ar pavedimo kopiją, siunčiamą raštą – pasirašyti. Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės.
„Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai“, - paaiškina A. Žalpys.
Pasak jo, daiktą pirmiausiai turėtų apžiūrėti ir įvertinti pardavėjas, o jei vartotojas gaus atsakymą, kad daiktas buvo kokybiškas arba per 10 dienų negaus atsakymo, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
„Jeigu bus nustatyta, kad daiktas yra nekokybiškas, pirkėjas turėtų išvadą, įrodančią, kad daiktas yra nekokybiškas ir galėtų toliau siekti įrodyti padarytą žalą“, - paaiškina E. Langys.
Todėl teisininkas pataria pirmiausiai suskubti išsiaiškinti su pardavėju dėl prekės kokybės, o vėliau – dėl žalos.
Žala dėl nekokybiško daikto – atskira problema
Advokatas E. Langys primena, kad jeigu, pirkėjo nuomone, daikto nekokybiškumas sukėlė žalą, jis turėtų kreiptis į pardavėją su jau antra pretenzija, kurioje dėstytų, kad įsigijęs nekokybišką daiktą patyrė žalos. Jo ir kaimynų žala turi būti įvertinama, geriausia – draudikų, kurie apskaičiavę žalą nustato draudimo išmoką.
„Na, aišku, nukentėjęs žmogus gali nusisamdyti statybų bendrovę, kuri padarytų sąmatą, kiek kainuotų remontas, tačiau tokia sąmata galėtų būti pakankamai lengvai ginčijama, nes niekas nežino, kaip kambarys atrodė prieš įvykį. Jeigu žmogus yra neapsidraudęs, reikėtų įrodinėti, kaip kambarys atrodė prieš ir po įvykio, ieškoti nuotraukų ir taip toliau“, - vardija E. Langys.
Tačiau jis dėsto, kad net nustačius, jog daiktas buvo nekokybiškas, nebūtinai bus įrodyta, kad dėl jo nekokybės buvo padaryta žala.
„Gali būti ir taip, kad daikto pirkėjas neteisingai naudojo daiktą: tiek tuo atveju, kai daiktas yra kokybiškas, tiek tuo atveju, kai daiktas yra nekokybiškas. Pavyzdžiui, daiktas gali būti nekokybiškas, tačiau jo naudojimas pagal nustatytą tvarką nesukeltų tokio masto žalos“, - paaiškina teisininkas.
Jis vardija, jog greičiausiai kils klausimų, ar pirkėjas pirko jau surinktą įrenginį, ar jam reikėjo jį surinkti pačiam, taip pat svarbu, kas šį įrenginį montavo prie akvariumo. Ginčas dėl padarytos žalos gali persikelti į teismą, kur jau reikės įrodyti, dėl kokios priežasties yra padaryta žala ir kiek jos turi būti atlyginta.
