Skiriasi daugiau nei dukart
Nors kijevas, toli gražu, nėra tradicinis lietuviškas patiekalas, lietuvių nėra mažiau mėgstamas nei cepelinai. Vilniuje jį galima rasti daugelyje kavinių, skirtumas tik tas, kad piniginė čia patuštės skirtingai.
Štai viename sostinės restoranų „Bernelių užeiga“ už tokį patiekalą prašoma 9,5 Eur. Panaši kaina – ir didžiojoje Lietuvos dalyje esančiame restoranų tinkle „Čili Pica“ – 9,49 Eur. Kiek pigiau kijevo kotletą galima paragauti „Charlie Pizza“ restorane, kur jo kaina siekia 9 Eur.
Vilniaus Šv. Mikalojaus g. esančiame „Šnekučio“ bare už patiekalą prašoma 10 Eur, Užupyje esančiame restorane „One for All“ už kijevo kotletą su bulvių piurė ir morkų salotomis teks pakloti 14 Eur.
Ukrainietiškų valgių restorane „Borsch“, esančiame Algirdo gatvėje, kijevo kotletas su bulvių pudingu ir šviežių daržovių salotomis kainuoja 14 Eur. Lygiai tokia pati kaina ir kitame ukrainietiško maisto restorane „Leleko“, įsikūrusiame Gedimino pr.
Nors tai ir ne rekordininkas, ko gero, viena didesnių sumų, kurią tektų pakloti už šį patiekalą, yra garsiajame ir legendiniu laikomame „Neringos“ restorane. Čia už legenda laikomą kijevo kotletą prašoma 17 Eur. Dar 2022-ųjų sausį kaina siekė 14 Eur.
Dar kiek didesnę kainą pavyko užfiksuoti „Amatininkų užeigoje“. Kijevo kotletas su persikais, ananasais, karamelizuotomis morkomis, sūrio padažu ir bulvių kroketais kainuoja 17,5 Eur.
Kijevas rekordininkas fiksuotas restorane „Meat Steak House“. Nors čia jis vadinasi kiek kitaip, už vištienos filė kotletą su trumais teks pakloti 21 Eur.
Povilauskas: kainas diktuoja rinka
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas bendrai aiškino, kad maisto kainos pradėjo kilti 2021 m. II pusmetį. Tuo metu augo pačios žaliavos kaina, prasidėjo karas Ukrainoje.
„Tada ir kviečių, aliejaus kainos pasiekė rekordinį lygį. Didėjo žaliavinio pieno supirkimo kainos, atitinkamai, augo ir pieno produktų įkainiai. Brango energetika“, – teigė jis.
Kodėl sparčiausiai kainos kilo būtent Lietuvoje, ekonomistas aiškino, kad iš dalies tai lėmė ir pati rinkos struktūra.
„Pas mus sutartys yra greičiau keičiamos nei Vakarų Europoje.
Bet šiai minutei maisto kainų infliacija Lietuvoje jau slopsta, ji nebėra tokia, kokia buvo piko metu metų pradžioje, tačiau Vakarų Europoje, Šiaurės šalyse, šiandien maisto kainos yra tai, kas labiausiai brangsta. Viskas vėluoja, nes sutartys ten yra sudaromos ilgesniam laikui ir jas yra sunkiau peržiūrėti nei pas mus“, – lygino jis.
T. Povilauskas patikino, kad toks maisto kainų augimas persidavė ir į restoranų sektorių.
„Esame rinkos ekonomika, jeigu yra pirkėjas, kuris sumoka tą kainą, vadinasi, tos kavinės ir restoranai išgyvena, o jei kaina nebūtų rinkos, nebūtų ir pirkėjų arba kainos būtų mažesnės.
Esame laisvoje rinkoje“, – svarstė ekonomistas bei dar kartą pasikartojo, kad reikia suprasti ir pardavėją.
„Jeigu yra žmonių srautas, jie moka pinigus, verslas neturi socialinės funkcijos maitinti žmones, kainos ir nemažinamos“, – sakė jis.
Kaip teigė, kol kas rinka nėra nusmukusi, pirkėjų nemažėja, o tai rodo ir atsiskaitymų bankinėmis kortelėmis duomenys bei sumos, kurios auga.
„Yra ta dalis žmonių, kuri eina į barus, moka už alaus bokalą 6 Eur, bet, turbūt, reiktų išsiaiškinti, kokia dalis gyventojų tiksliai tai daro. Ar tokių žmonių skaičius nemažėjo“, – svarstė ekonomistas.
