Taip LRT RADIJUI sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Anot jo, vis dėlto apsipirkimo įpročiai pastaruoju metu kinta – į parduotuvę einame rečiau, tad išleidžiame daugiau.

– Ekonomistai sako, kad traukiasi mažmeninė prekyba, ir sieja tai su augančiomis kainomis. Ką jūs pastebite? Ar galima šią koreliaciją daryti?

– Tam tikra koreliacija gali būti, bet mes matome ir kitą tendenciją – kasdienio vartojimo prekių vartotojų įpročių kitimą, kai keičiasi apsipirkimo dažnis, t. y. apsipirkimų retėja, bet krepšelio vertė didėja.

– Kaip manote, kodėl mažėja apsipirkimo dažniai?

– Visų pirma tai susiję pačių pirkėjų besikeičiančiais įpročiais. Dažnas ėjimas į parduotuvę keičiamas labiau apgalvotu, planuojamu, bet retesniu apsipirkimu.

– Tai reiškia, kad per vieną apsipirkimą išleidžiama kur kas daugiau?

– Taip.

– Ar žmonės stengiasi racionaliau planuoti savo išlaidas?

– Manau, kad lietuvis pirkėjas, palyginti su kitomis šalimis, apskritai yra racionalus ir prekių krepšelį planuoja iš anksto, todėl nesakyčiau, kad tampa gerokai racionalesnis ar dar labiau planuoja. Tiesiog, matyt, dėl gyvenimo ritmo laikas šiek tiek perskirstomas ir tas matyti apsipirkimo įpročiuose.

– Ar tai, kad pastaruoju metu, ypač vasarą, kainos iš tiesų kilo, o infliacija – sparčiausiai auganti ES, verčia žmones pirkti mažiau, ieškoti nuolaidų?

Laurynas Vilimas

– Žmonės visą laiką ieško geriausio kainos ir kokybės santykio. Prekybininkų darbas yra savo pirkėjams pasiūlyti tai, ko jiems reikia. Vienas pastebimas pokytis pačių pirkėjų krepšelyje tas, kad pigesnės prekės keičiamos brangesnėmis, gal aukštesnės kokybės ir pan.

– Minėjote, kad emigracija jau pradeda daryti poveikį parduotuvėms.

– Manau, kad ne tik parduotuvėms, bet apskritai Lietuvos ekonomikai ir ilgalaikėje perspektyvoje tai pats didžiausias iššūkis. Tiesiog prekybininkai pirmi tai pajaučia ir gali vertinti žmonių srautus.

– Ar tai, kad mažėja pirkėjų, reiškia, jog prekybos tinklai mažiau uždirba?

– Mažesnio uždarbio klausimas yra ir konkurencijos rinkoje klausimas. Kiekvienas prekybininkas ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą ir prisitaikyti prie aplinkybių, nes ne visi prekybos tinklai ar sistemos atlaiko konkurenciją (ne vienas pasitraukė iš Lietuvos rinkos). Bet pernai į Lietuvą įžengė „Lidl“, kuris vėl perbraižo konkurencinį žemėlapį.

Taigi pelningumas (arba pajamingumas) kinta nuo įvairių veiksnių. Be abejo, vienas iš jų, su kuriuo susiduria kiekvienas prekybininkas, – mažėjantis gyventojų skaičius, kuris tikrai sukels labai daug iššūkių, ne tik verslui, bet visai valstybei.

– Taigi prekybos tinklų pajamos mažėja?

– Kalbant apie mažmeninę prekybą, reikėtų žiūrėti individualiai. Negaliu sakyti, kad apskritai visos mažmeninės prekybos ir visų sektorių pajamos mažėja.

Vienur pajamos, palyginti su praėjusiais metais, gali mažėti, pvz., avalynės, drabužių ir pan. segmente. O kalbant apie prekybą maistu, tos tendencijos negirdėjau.

– Kaip yra, kad žmonių srautai mažėja, bet lygis pajamų išlieka panašus? Ar tai reiškia, kad vis dėlto kainos šiek tiek keliamos?

– Dėl infliacijos apyvartos didėja ir gali didėti, nes kyla tam tikrų produktų kainos, bet tai nereiškia, kad jų nuperkama daugiau.

Taip pat, kaip minėjau, prekių krepšelio produktai keičiami brangesniais, kokybiškesniais, dėl ko taip pat didėja ir prekybininkų apyvartos.

– Tie prekybininkai, kurie prekiauja maisto produktais, antkainių nekelia, kad kompensuotų nuostolius?

– Antkainių tema iš viso atskiras segmentas ir atskira diskusija vien dėl to, kad konkurencinė aplinka visada diktavo tokias sąlygas, jog prekybininko marža turi būti tokia, kad jis galėtų išlaikyti savo sistemą, mokėti atlyginimus darbuotojams, prisiderinti prie konkurencinės aplinkos ir, be abejo, duoti grąžą savininkams.

Jei konkurencinė aplinka įmonei neleidžia turėti didesnės maržos, gali įvykti taip, kaip atsitiko, pvz., su „Prisma“, „Fresh Market“, kitais internetinės prekybos maistu portalais ir sistemomis.

– Tie prekybininkai, kurie gali palaikyti didesnę maržą, ir palaiko?

– Marža yra galutinis rezultatas, prieš tai reikia įvertinti labai daug dedamųjų, t. y. prekybininko dydį, jo derybinę galią prieš tiekėjus, efektyvumą apskritai valdant savo verslą, logistiką, darbuotojus ir pan. Kuo efektyviau gali dirbti, mažinti vidinius resursus, kaštus, tuo ir maržą gali palaikyti mažesnę.

Taigi šiuo atveju didieji prekybininkai turi daugiau erdvės laviruoti ir tobulinti kasdienę veiklą, kad ji būtų kuo efektyvesnė.