Puodelis juodos kavos Lietuvoje kainuoja apie 2 Eur, o jei kava su pienu ar kitais komponentais, gali viršyti ir 3 Eur.

„Kainos skirtumo negaliu pasakyti, bet kokius 30 proc. tai tikrai (brango-red.), dar priklauso, kokia kava“, – kalbėjo viena gyventoja.

„Nepasakyčiau, kad labai pasikeitė, bet viskas brangsta“, – sakė kita.

Kavą pardavinėjantys tinklai sako, kad šiemet kelti kainas buvo priversti dėl infliacijos ir energetinių iššūkių.

„Mes praėjusiais metais kažkiek pakėlėme ir šiemet dar kažkiek, bet kava yra toks dalykas, kad jei labai stipriai keltume, žmonės nebeitų“, – sakė „Huracan coffee“ vadovas Vytautas Kratulis.

„Per pastaruosius metus kava brango 10-15 proc.“, – skaičiavo ir „Caffeine“ kavos ir kokybės vadovas Gediminas Sereika.

„Kaina kilo apie 20 proc., jei žiūrėsime per ilgą laikotarpį nuo COVID pradžios iki dabar“, – teigė „Circle K“ rinkos vystymo direktorius Renatas Alekna.

„Eurostat“ duomenimis, kavos puodelis per metus Lietuvoje brango bene labiausiai Europos Sąjungoje. Kavos, kaip žaliavos kaina, išaugo 40 proc. Didesnis brangimas fiksuotas tik Suomijoje.

„Galbūt bazė nuo kurios, lyginant su Europa, kilo kaina Lietuvoje, buvo daug žemesnė, todėl gal kilimo procentas išėjo didesnis“, – aiškino R. Alekna.

Tačiau visgi labiausiai pasikeitė ne pačios kavos, o jos priedų kaina.

„Kas kavoje turi didžiausią įtaką, tai pieno kaina. Vien per šiuos metus ji buvo ne tai, kad pakelta trigubai, bet ji kilo trigubai ir vis dar kyla“, – komentavo G. Sereika.

„Pienas per tris mėnesius nuo praeitų metų lapkričio iki šių metų kovo mums pabrango 100 proc.“, – sakė V. Kratulis.

„Eurostat“ skaičiuoja, kad Lietuvoje įvairaus riebumo pienas brango labiausiai ES. Kaina kilo maždaug per pusę. Tiesa, bent malonumas pasisaldinti kavą lietuviams pigesnis nei, pavyzdžiui, kaimynams.

Labiausiai tarp ES šalių cukrus brango Lenkijoje. Jo kaina ten šoktelėjo net du kartus.

Prekybininkai sako, kad bent kol kas pasikeitusių gyventojų įpročių nejaučiantys. Vis dar labiau pastebima pandemijos įtaka, nes dalis darbuotojų taip ir negrįžo dirbti į biurus.

„Kainos pokyčiai neturėjo įtakos žmonių pasirinkimui, bet tikrai žmonių bendri įpročiai pasikeitė dėl COVID, dėl judėjimo apribojimų ir pas mus atvažiuojančių žmonių skaičius šiek tiek pamažėjo“, – teigė R. Alekna.

„Dabar yra pereinamasis laikotarpis, dalis jau jaučia (kainų augimą-red.), dalis dar ne, bet kitąmet bus liūdniau“, – kalbėjo ir V. Kratulis.

„Eurostat“ skaičiuoja, kad kavos puodelis ES vidutiniškai per metus brango 17 proc. Kainos nekilo tik Maltoje.