Artėjant vasarai, kartu su ja - ir įvairių švenčių maratonui, daugelis ieško būdų, kaip pigiai įsigyti vasariškų apdarų. Alternatyva drabužių parduotuvėms – siuvėjų paslaugos, kuriomis jau įprasta naudotis vestuvininkų bei išskirtines progas švenčiančių žmonių tarpe. Visgi, kasdienius drabužius siuvyklose paprastai siuvasi išskirtinio stiliaus, o ne mažesnių kainų ieškantys klientai. DELFI palygino, kiek galėtų kainuoti įsigyti tokį patį apdarą įprastoje parduotuvėje bei pasinaudojus siuvėjo paslaugomis.
Parduotuvėse kainos skiriasi
Palyginus keleto parduotuvių ir siuvyklų kainynus, paaiškėjo, kad ieškantiems drabužių vienam sezonui ar mėgstantiems nuolat keisti apdarus, pigiau apsipirkti parduotuvėse. Net ir iš paprastų medžiagų pasiūti drabužiai ne išpardavimų metų palyginus kainas penkiose prekyvietėse vidutiniškai kainavo pigiau. Pavyzdžiui, vasariška suknelės kaina siekė nuo 70 litų. Tuo tarpu siuvykloje už šį drabužį, palyginus penkių siuvėjų siūlomų paslaugų kainą, tektų mokėti bent jau nuo 100 iki 200 litų ar daugiau, papildomai perkant ir medžiagą suknelei. Tiesa, iš kelių parduotuvių, siūlančių sukneles, buvo ir tokių, kuriose kaina siekė dvigubai didesnę sumą – drabužio kaina svyravo nuo 150 iki 300 litų. Visgi, parduotuvėse siūloma prekių pasiūla buvo labiau pritaikyta įvairius kainos poreikius turintiems klientams.
Klientėms, ieškančioms paprasto moteriško švarkelio be pamušalo, svarstyti, ar švarkelį įsigyti, ar pasisiūti, tektų mažiau. Šio drabužio kainos, naudojantis siuvėjų paslaugomis, ir perkant jį parduotuvėje skyrėsi ne taip ženkliai. Pavyzdžiui, pasisiūti jį pas siuvėją galėtų pakakti ir apie 80 – 120 litų (be medžiagos kainos). Tuo tarpu apžvelgus kelių parduotuvių asortimentą toks švarkelis dažniausiai kainavo apie 150 – 200 litų.
Tiesa, mažai į šį drabužį investuoti norinčiam klientui taip pat pavyktų rasti ir pigesnį, tik 100 litų siekiantį variantą. Vasarą garderobą norintiems atnaujinti vyriškiams, įsigyti, pavyzdžiui, paprastas prie kostiuminio švarko tinkančias dėvėti kelnes, parduotuvėse vidutiniškai kainuotų nuo 150 iki 200 litų. Tiesa, norintiems laisvalaikiui tinkančių kelnių, gali pakakti ir mažesnės sumos. Siuvykloje kostiuminių kelnių pasiuvimas gali kainuoti ir 100 litų, ir 300 litus, priklausomai nuo pasirinktos įmonės. Visgi, abiem atvejais tektų už papildomą sumą įsigyti ir medžiagą drabužiui.
Tam, kad parduotuvėse drabužius pirktis pigiau nei siūtis, pritaria ir įmonės „Rožė“ direktorė Tatjana Treščenkova. „Paprasčiausiai yra ir paruošimo kaštai, ir gamybos kaštai. Kai vienu metu kerpama šimtas gaminių ir kaip kerpamas vienas, laiko sąnaudos praktiškai tos pačios, tačiau šimto gaminių gamyba našesnė. O individualiai, yra individualus konstravimas, sukirpimas, siuvimas, tai žymiai didesnės laiko sąnaudos“, - sakė T. Treščekova.
Jos manymu, parduotuvėse siūlomų drabužių privalumas yra ne tik jų kaina, bet ir tai, kad iš karto galima pamatyti ar drabužis tinka. T. Treščnekovos teigimu, nusigąsti, kad drabužių kaina balandžio mėnesį palyginus su ankstesniu mėnesiu ženkliai išaugo, nevertėtų: pasak jos, tai lėmė faktas, kad parduotuvėse pristatytos naujos kolekcijos, kurių kaina yra didesnė nei anksčiau siūlytų gaminių.
Siūtis – išskirtinėmis progomis
„Nekokybiškai pasiūti, iš nekokybiško audinio“, - parduotuvėje parduodamų drabužių trūkumus vardijo siuvėja. Jai pritarė ir „Šilko tekstilės“ projektų vadovas Audrius Sakas. „Kai siuviesi drabužį, tu gali pasirinkti audinį, kuris yra tikrai geras, kurį tau bus gera jausti prie odos. Parduotuvėse naudojami praktiškai vien tik nekokybiški audiniai, jie galbūt nesiglamžo, yra ilgaamžiai, neplyšta, bet yra jau perdirbti, dažnai - visiška sintetika. Jei tai vilna, ji yra jau perdirbta vilna, panaudota antrą kartą. Kad apsimokėtų, parinkti tik patys pigiausi variantai“, - sakė jis.
A. Sako teigimu, drabužį parduotuvėje derėtų pirkti tada, kai klientas ieško paprasto, kasdien dėvimo drabužio. Jei norima išskirtinio apdaro, su kuriuo žmogus gerai jaustųsi, vertėtų išbandyti siuvėjų paslaugas.
„Rožės“ direktorės teigimu, tai, iš kokių medžiagų siuvamas parduotuvių asortimentas, priklauso nuo to, į kokį vartotoją orientuojamasi. Jos teigimu, pavyzdžiui, jaunimui, sekančiam madas, pratusiam prie greito gyvenimo tempo, siūlomi drabužiai iš paprastesnių medžiagų. „ Į ką orientuojasi gamintojas, tą ir gamina, tai yra pasirinkimo reikalas. Priklausomai nuo to, kokio drabužio ieškoma, dabar pasiūla yra visokia“, - sakė T. Treščekova.
A. Sakas siuvyklų ir parduotuvių kainas palygina paprastai: „Pavyzdžiui, paprastos suknelės pasiuvimas – 200 litų. Pigus audinys – maždaug tokio lygio kaip masinės gamybos parduodami parduotuvėje – kainuotų nuo 50 iki 100 litų. Suknelė – 200 ar 250 litų. Jei išsirinksite gerą, kokybišką audinį, kuris galbūt glamžysis, nesinešios taip ilgai, kiekvieną dieną negalėsite jo dėvėti mašinoje, už audinį sumokėsite 300 litų t. y. triskart daugiau nei už prastą audinį. Siuvimas vėl kainuos 200 litų, o suknelė - 500 litų. Visgi, parduotuvėje tokia suknelė kainuos ne 250 ar 500 litus, bet nuo 1000 litų ar daugiau. Pasirenkant audinį atsiranda tokios žirklės tarp kainų“.
Numatyti galutinį rezultatą siuvykloje sunku
Drabužį siūtis, o ne parduotuvėje pirkti nusprendę klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jiems teks sumokėti ne tik už siuvėjos ar siuvėjo darbą, bet ir už apdaro medžiagą. Tai ypač aktualu norintiems įsigyti pagal individualų modelį pasiūtą drabužį iš šilko, vilnonio audinio ar kitų brangesnių medžiagų. Pavyzdžiui, vien kokybiškos ir šiltos medžiagos paltui kaina gali siekti ir 100 litų už metrą, o dar teks sumokėti ir už pasiuvimą, sugaišti laiko ieškant tinkamo modelio. Be to, drabužį siuvantis pirmą kartą, klientas negali būti tikras dėl galutinio rezultato.
Kartą siuvėjos darbu nusivylusi Nijolė iš Kauno norinčius pasisiūti kokybišką drabužį pataria klausytis kitų žmonių rekomendacijų. „Šimtu procentų neikite į pirmą pasitaikiusią savo rajone, pamatę, kad siuvykla yra netoliese, reikia pasiklausinėti rekomendacijų, kur žmonės yra siuvęsi panašaus pobūdžio drabužių“, - sakė ji.
Moters teigimu, geriausia su pasirinkta siuvėja kartu įsigyti ir audinį drabužiui. „Kai pirkau medžiagą savo proginei suknelei, net neįsivaizdavau kaip ji „kris“, man patiko spalva, atrodė viskas gerai. Gal ir buvo mūsų pagrindinė klaida, kad siuvėja nepasakė, jog neįmanoma, kad medžiaga kristų taip, kaip aš įsivaizdavau“, - pasakojo Nijolė. Visgi, moters patirtis rodo, kad puikius drabužius galima pasisiūdinti ir su siuvėja bendraujant per atstumą: kartą atlikusi matavimus pati ir juos persiuntusi siuvėjai iš kito miesto, moteris sakė galėjusi džiaugtis puikiu rezultatu.
