Mieste sutikta draugė pasikvietė kavos. Išgirdusi, jog dabar negaliu, nes skubu namo ruošti vakarienės ir tvarkytis, nustebo: „Jeigu nespėji, pasisamdyk namų tvarkytoją. Aš jau neprisimenu, kada pastarąjį kartą tvarkiausi.“
Bičiulė su šeima gyvena trijų kambarių bute. Į mano klausimą, ar sunku pačiai susitvarkyti tokį plotą, atrėžė: „Tu kalbi, kaip mano mama. Ne, nesunku, bet mano laikas kainuoja daugiau. Tvarkytoja namus sutvarko idealiai už 50 litų per savaitę. 4 kartai per mėnesį – tiek pakanka, kad namai visada būtų tvarkingi. 200 litų nėra dideli pinigai, o nuolatinis lakstymas „ant šluotos“ man neteikia jokio malonumo – mielai visus rūpesčius perleidžiu profesionalei.“
Tad kas yra ta namų tvarkytoja – būtinybė dirbančiai moteriai ar tik naujas būdas pasilepinti? Kad ir kaip ten būtų, nusprendėme pasidomėti, kaip išsirinkti namų tvarkytoją, kokias funkcijas ji atlieka, kaip būti tikram, kad svetimas žmogus tavo namuose padarys viską taip, kaip tu to nori?
Sudėtinga misija
Tvarkytoja lyg geroji namų fėja: jeigu tokia tvarko tavo namus, gali džiaugtis švara ir tvarka. Deja, kaip ir pasakose, gyvenime susirasti tą gerąją fėją nėra lengva.
„Pakeičiau keturias tvarkytojas, kol atradau tą, kuri man patinka, – sako Virginija. – Pirma tvarkėsi gerai, bet labai lėtai, paskui antrą turėjau nuolat vaikščioti ir rodyti jai pirštu, trečia ateidavo su alkoholio kvapeliu, ir tik dabar, po metų ieškojimo, turiu puikią pagalbininkę. Net mano mama medikė jai neturi priekaištų.”
Kita mūsų pašnekovė Vitalija tvarkytojos ieškojo ir per skelbimus, ir per agentūrą. “Agentūrų paslaugos kainuoja labai brangiai, o ieškodamas per skelbimus, neturi jokių patikimumo garantijų“, – sako pašnekovė.
Pradėkime nuo to, kad namų tvarkytoją susirasti nėra sunku, tačiau jokių garantijų tai nesuteikia. Namų tvarkytojų darbas mūsų šalyje – paprastai nelegalus, oficialiai jį dirbančiųjų labai nedaug. Iš žmogaus, kuris neturi jokių raštiškų įsipareigojimų prieš neoficialų darbdavį, ko nors reikalauti yra sunku.
Nekruopštus darbas ar sugadinti daiktai nėra reta konflikto priežastis tarp šeimininkų ir tvarkytojos. Tačiau tai galima išspręsti draugiškai. Blogiau yra tada, kai žmogus, kuriuo pasitiki, apvagia tave.
Beje, namų prižiūrėtoja L. Pinkevičiaus namuose buvo įdarbinta tik laimėjusi konkursą – moteris atrankoje varžėsi kartu su kitomis konkurso dalyvėmis.
Nuo trisdešimties litų
Akivaizdu, kad niekada negali žinoti, kas ateis dirbti į tavo namus. Viskas tėra sėkmės reikalas. Dabar pasidomėkime, kiek kainuoja namų tvarkytojos paslaugos.
Paskambinus keliais internete nurodytais telefono numeriais paaiškėjo, kad užmokestis gali priklausyti tiek nuo tvarkomo buto ar namo ploto, tiek nuo dirbtų valandų. Tačiau dažniausiai kaina yra fiksuota: suma, mokama už vieną tvarkymąsi. Mes suradome moterį, kuri siūlėsi sutvarkyti namus už 30 litų, bet buvo ir tokių, kurių vienkartinis įkainis – 50–60 litų.
Kai kurios namų tvarkytojos turi nuolatinius šeimininkus, su kuriais tariamasi dėl pastovaus atlygio. Priklausomai nuo darbo krūvio, laiko, atliekamų darbų, atlygis gali būti ir 250, ir 800 litų ar daugiau.
Namų ekonomės išsilavinimą turinčios kandidatės nėra vien tvarkytojos. Jų pareigų spektras gana platus: nuo elementaraus tvarkymosi iki vaikų auklėjimo, maisto gaminimo ir namų biudžeto tvarkymo. Tokios darbuotojos itin vertinamos užsienyje, tačiau Lietuvoje nėra labai populiarios. Vis dėlto dirbančios pagal specialybę gali uždirbti ir daugiau nei porą tūkstančių litų per mėnesį.
Nemoki anglų kalbos? Netinki
Mums pavyko pakalbinti tris moteris, kurios tvarko namus už pinigus. Kaip jos suranda darbą, kiek už jį gauna ir ką už tai turi atlikti?
Lina – studentė. Ji atvažiavo į Vilnių iš Ukmergės. Sostinėje mergina nuomojasi butą, uždarbiauja tvarkydama namus.
„Šiuo metu tvarkau du butus. Vieno tvarkymosi kaina – 60 litų. Už tuos pinigus savo priemonėmis tvarkau kambarius, šveičiu plautuves ir tualetą, valau dulkes, plaunu grindis, skalbiu, džiaustau ir lyginu skalbinius, tvarkau spintas – žodžiu, darau viską. Netvarkau nebent už spintų, po lova, nekeičiu užuolaidų, nes už tokias paslaugas man primoka atskirai”, – pasakoja Lina.
Darbas paprastas, šeimininkai sukalbami – viskas lyg ir gerai. Tiesa, mergina turi ir kitokios patirties. “Prieš metus pamačiau labai patrauklų skelbimą internete, kur už namo tvarkymą buvo siūlomas geras atlygis. Reikalavimai: kruopštumas, sąžiningumas, patirtis, rekomendacijos, anglų kalbos žinios. Paskambinau duotu numeriu – atsiliepė moteris. Mudvi susitarėme dėl susitikimo, – pasakoja Lina. – Atvykau nurodytu adresu ir netekau žado: didžiulis namas, milžiniška teritorija – gražu, kaip meksikiečių seriale.”
Merginos pažintis su namo savininkais iš užsienio prasidėjo nuo anglų kalbos žinių patikros. “Kalbėjomės ilgai, bet ne apie darbą. Po to moteris rūsčiu veidu pasakė, kad mano kalboje juntamas stiprus lietuviškas akcentas, tačiau galėsiu dirbti, jeigu vis dėlto sugebėsiu, – prisimena Lina. – Toliau man buvo duotas 40 punktų sąrašas, kuriame nurodytos mano pareigos. Šeimininkė vedė po namus ir rodė. Tvarkytis turėjau kas trečią dieną, kaskart teko keisti patalus, skalbti, šveisti vonios kambarius ir t. t.” Po poros mėnesių studentė atsisakė darbo, kadangi ir po šešių valandų nenutrūkstamo Linos švarinimosi, užsienietė turėdavo jai priekaištų.
“Išėjo taip, kaip išėjo, bet anglų kalbos žinias tikrai pasitobulinau”, – šypteli mergina.
Geriau nei viešbutyje
“Aš – dar ne pensininkė, bet jau ir ne jaunutė dama. Savo laiku dirbau gamykloje dažytoja. Po to gamykla užsidarė, o aš išbandžiau bene viską: nuo kosmetikos platinimo iki prekybos daržovėmis turguje. Darbo nebijau – esu sąžininga, kruopšti, tačiau vien to yra maža, kad tau mokėtų reikiamą atlygį, – sako Janina. – Per krizę mane atleido. Likau be darbo ir be pajamų.”
Moteris peržiūrėjo krūvas darbo skelbimų, nuolat ėjo į pokalbius, tačiau dažniausiai neįtiko dėl savo amžiaus.
“Netyčia aptikau pasiūlymą dirbti viešbutyje. Nuėjau, padirbėjau, ir mane priėmė. Žinoma, už minimumą”, – pasakoja Janina.
Lietuviai godūs arbatpinigių, o ir užsieniečiai palieka vos litą kitą. Ir už tai Janina dėkinga – vis pinigai.
“Dirbau viešbutyje kas antrą dieną. Sužinojau, kad laisvu nuo darbo metu mano bendradarbės tvarko namus – pasisiūliau padėti. Taip mano gyvenime atsirado daugiau darbo, taip pat ir daugiau pinigų. Nesigailiu, kad taip nutiko. Nesu pririšta prie griežtos dienotvarkės”, – sako tvarkytoja.
Valymo paslaugas Janina teikia jau penkti metai. Paprašyta atskleisti šio darbo užkulisius, moteris tepasakė, kad įsisavino keletą pamokų, tačiau pagrindinė – klausyti šeimininkės, ir daugiau nieko nematyti, nieko negirdėti.
“Ateinu, sutvarkau, gaunu pinigus ir išeinu. Šeimininkai jau taip priprato prie mano buvimo, kad net pasibara prie manęs – gal nebepastebi, – sako Janina. – Nesikišu į jų gyvenimą, nelendu į stalčius su apatiniais. Visa kita man leidžiama.”
Vadybininkė su šluota
Kita mūsų pašnekovė – Dovilė. Moteris dirba vienoje logistikos įmonėje. Tiesa, tai ji daro dieną, o štai vakarais ir kartais savaitgalį prisiduria prie algos tvarkydama namus.
“Šiuo metu tvarkau keturis butus. Kiekviename iš jų lankausi kartą per savaitę. Už vieną tokį atėjimą gaunu 80 litų. Per mėnesį uždirbu apie 1 200 litų”, – pasakoja trisdešimtmetė moteris.
Paklausta, kaip sumanė imtis šio amato, Dovilė tik šyptelėjo: “Mano mama jau dešimtmetį profesionaliai tvarko svetimus namus. Iš to ji gyvena. O štai iš vadybininko atlygio mūsų šalyje išgyventi nėra jau taip lengva.”
Pašnekovės nuomone, tvarkytojos darbe nėra nieko gėdingo. Juolab kad ieškančiųjų geros tvarkytojos yra labai daug, tad tos, kurios moka dirbti greitai ir kokybiškai, tvarkomų namų turi pakankamai.
“Šiuo metu naujų klientų nepageidauju. Gaunamo uždarbio pakanka, o verstis per galvą nėra noro. Be to, nauji šeimininkai – nauja adaptacija. Vieniems patinka viena tvarka, kitiems – kita. Jeigu ir ieškočiau naujo papildomo darbo, tai tik per pažįstamus. Eiti į visai svetimus namus yra rizikinga. Visokių žmonių būna”, – sako Dovilė.
Paklausta, ar oficialiame darbe kas nors žino apie papildomą Dovilės uždarbį ir kaip į tai reaguoja, moteris nusijuokia: “Taip nutiko, kad tvarkau viršininko namus. Jis – viengungis, nuolat skundėsi, kad jo namai apversti aukštyn kojomis, tad aš ir pasisiūliau padėti. Puikiai sutariame – žinau daugybę jo paslapčių.”
Valė ausų krapštuku
Mūsų kalbintos tvarkytojos nebuvo linkusios atvirauti apie šeimininkus, tačiau kai kuriuos jų reikalavimus atskleidė.
„Teko dirbti pas tokį šeimininką, kuris nuolat tikrindavo mano darbo kokybę. Kartą jis pasiėmė kėdę, pasilipo ant jos ir perbraukė ranka per vidinę šviestuvo pusę. Po to privalėjau kaskart jį valyti, – pasakoja moteris. – Dar vienas svarbus reikalavimas – švarūs kištukiniai lizdai. Jų apvadus privalėjau valyti ausų krapštuku.“
Lina tikino, kad kiekvienas žmogus turi jam svarbius kriterijus, kurių paiso gera tvarkytoja. „Vieni prašo surūšiuoti skalbinius, išskalbti nešvarius drabužius, išdžiaustyti ir išlyginti. Kiti nenori, kad svetimas kuistųsi purvinuose šeimininkų rūbuose. Visa tai labai individualu, – sako pašnekovė. – Yra žmonių, kurie prašo sutvarkyti jų šaldytuvą ir išmesti sugedusius produktus, kiti griežtai draudžia net artintis prie maisto.“
Viena iš šeimų, kur Lina tvarko namus, primoka merginai už šuns šukavimą.
Akivaizdu, kad namų tvarkytojos darbo krūvis nevienodas, tai priklauso nuo šeimos. Vienoms tenka rūpintis tik švara, kitoms – ir maisto gaminimu, ir vaikų priežiūra ar net augintiniais.
Vietoj išvadų
Susirasti gerą namų tvarkytoją beveik taip pat sunku, kaip ir auklę. Vienu atveju svetimam žmogui patiki namus, kitu – namus ir vaiką. Vadovaujiesi intuicija, geriausiu atveju – rekomendacijomis. Tik ar to užtenka? Deja, kol kas ši sfera nėra gerai apsaugota įstatymų – nelegaliai dirbti paranku ir darbuotojui, ir darbdaviui. Tik nepamirškime, kad teisiškai nėra numatytos galimybės kažko reikalauti iš tokio „darbuotojo“. Belieka pasikliauti geru žodžiu.
Namų tvarkytoja tikriausiai nėra būtinybė kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau, jeigu tokios pagalbininkės ieškote, darykite tai atidžiai: pasidomėkite rekomendacijomis, paskambinkite žmonėms, kurių namus ji tvarko ar tvarkė, paprašykite jos parodyti pasą, pasidomėkite jos gyvenimu, pasirašykite sutartį.
Paslaugų įkainiai priklauso nuo daugelio dalykų, tad pagalvokite, ar jums visko reikia ar tik konkrečios paslaugos, pavyzdžiui, išplauti langus ar nušveisti sienas.
Ir dar, namų tvarkytoja – pagalbininkė, kuri už tam tikrą sumą pinigų atlieka tam tikrą paslaugą. Ji jums padeda, o ne tarnauja, tad nusipelno ir atitinkamos pagarbos.