Kaip išmokti nebijoti kritikos?

„Pernelyg dažnai mes menkiname save aiškindami, neva tiesiog „tokie“ ar „anokie“ žmonės esame, nors iš tikrųjų taip elgiamės todėl, kad būname priėmę tam tikrą elgsenos modelį, įstrigę jame. Pavyzdžiui, kai mums kas nors nepasiseka, nepaprastai lengva išeitis yra tiesiog konstatuoti, jog tai „skirta ne mums“. Toks pareiškimas leidžia mums nieko nedaryti ir įsliūkinti atgal į savo tokią mielą, bet niūrią savigailos tvirtovę. Tačiau jei mums kas nors nepasiseka, turime mokytis, kad tokia nesėkmė nepasikartotų.“ (Owenas Fitzpatrickas)

Vienas žymiausių NLP (neurolingvistinio programavimo) krypties psichologų, Owenas Fitzpatrickas knygoje „Charizmos pranašumas. Žavaus ir įtikinamo bendravimo menas“ pabrėžia, kad savivertė ir pasitikėjimas savimi yra svarbi charizmos ir sėkmės formulės sąlyga. Anot autoriaus, atstūmimas, gėda ir nesėkmės yra neišvengiama gyvenimo dalis. Siekdami atsikratyti šių baimių, pirmiausiai turite pažinti save. Įveikus nepripažinimo baimę ir pasinaudojus kitais lektoriaus pateiktais žingsniais, nesunkiai atskleisite savo charizmatiškąją asmenybę.

Ištrauka iš knygos „Charizmos pranašumas. Žavaus ir įtikinamo bendravimo menas“.

Barakas Obama yra vienas iš labiausiai aptarinėjamų prezidentų Amerikos istorijoje. Labiau nei koks nors kitas viešas žmogus jis yra vienų garbinamas, o kitų juodinamas. Tiesą sakant, jam tenka atlaikyti nemažo būrio žmonių neapykantą. Sunku prisiminti kokį kitą prezidentą, kurį kadencijos metais būtų taip puolę kaip jį.<...> Aš nenoriu nagrinėti Amerikos politikos istorijos ar aptarinėti, ką Obama nuveikė būdamas valdžioje. Mane visų pirma domina, kaip jis su susitvarko su tokia kritika. Nesvarbu, mylite jį ar jis jums nepatinka, susidaro įspūdis, kad gausybė į jį nukreiptų politinių atakų jo niekaip netrikdo. Kyla klausimas, ką gi jis apie tokią kritiką apskritai mano? Kas gi padeda jam atsilaikyti ir judėti į priekį?

Mėgindamas įminti šią mįslę prieš keletą dienų aptikau apie jį trumpą biografinę apybraižą, kurią žurnalui Vanity Fair parašė Michaelas Lewisas. Jos pavadinimas – „Obamos metodas“ (Obama’s Way). Tai nuostabi įžvalga, kuri atskleidžia, kaip žmonės išmoksta reaguoti į kritiką. Čia Liuisas cituoja Obamą: Vienas iš dalykų, kurį pradėjęs dirbti šį darbą gana greitai suvokiau, buvo toks: yra tam tikras personažas, vardu Barakas Obama, kurį žmonės ir mato. Tai nesu aš. Gerai tai ar blogai, bet tai tikrai ne aš. Šitą supratau rinkiminės kampanijos metu. Jūs turite filtruoti informaciją apie save, žinoma, tik ne tiek, kad persikeltumėte į fantazijų pasaulį.

Šiuose keliuose trumpuose sakiniuose slypi galinga paslaptis, ji padeda išsaugoti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Tai geniali strategija, iš kurios mes visi turėtume pasimokyti. Jos esmė yra atsiriboti nuo to personažo, kuriuo jus laiko kiti žmonės. Turėkite galvoje, kad visada bus tokių, kurie jūsų nemėgs ir norės jums sukliudyti – kad ir ką jūs darytumėte. Airijoje mes juos vadiname pavyduoliais, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje šis reiškinys žinomas kaip „aukštos aguonos sindromas“ („aukšta aguona“ šiuo atveju yra žmonės, kurie ryškiai išsiskiria iš minios), o mano draugai japonai pasakė, kad jų šalyje paplitęs toks posakis: „Styranti vinis bus neišvengiamai daužoma.“ Taip, charizmatiški žmonės išsiskiria iš minios, todėl labai tikėtina, kad ir jūs, kai išsiugdysite charizmos savybę, sulauksite kritikos. Ir tada pasitelkite „Obamos metodą“: prisiminkite, kad kritikai iš tikrųjų puola ne jus, bet tam tikrą savo susidarytą įvaizdį. Tas įvaizdis – ne jūs, net jei jis vadinamas jūsų vardu. Ir į tokią kritiką jūs imsite reaguoti visai kitaip. Kitas klausimas yra toks: kaip išfiltruoti gaunamą informaciją, bet išvengti pernelyg didelio atitrūkimo nuo tikrovės? Derinkite teigiamą ir neigiamą informaciją apie save, reaguokite į ją ir tobulėkite. Žinokite pagrindinius kritikuotojų sakomus dalykus, bet su jais nesitapatinkite.

O. Fitzpatricko knyga „Charizmos pranašumas. Žavaus ir įtikinamo bendravimo menas“ knygynuose pasirodys gruodžio 12 d.