Pasak INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, pagrindinė sąlyga – anksti pradėti taupyti, laikytis finansinės drausmės, investuoti į savo išsilavinimą ir mokėti išeiti iš savo komforto zonos, rašoma bendrovės pranešime.
Ar realu iš atlyginimo sukaupti milijoną?
„Kaip tapti milijonieriumi“ – vienas populiariausių klausimų „Google“ paieškos sistemoje, kurį karantino metu žmonės iš viso pasaulio uždavė net 22 proc. dažniau. Net neabejoju, kad ši užklausa savo populiarumo nepraranda ir dabar. Tad, kaip sukaupti milijoną? Kalbant grynai matematiškai, paprastas būdas turėti milijoną iki tam tikros sau išsikeltos dienos – nuo šiandien iki tos prognozuojamos datos suskaičiuoti mėnesius ir juos padalinti iš milijono. Taip taps aišku, kiek kas mėnesį reikėtų atsidėti pinigų, kad suplanuotą dieną pavyktų sutaupyti milijoną.
Pavyzdžiui, jeigu jums šiuo metu yra 40 metų ir, tik išėjęs į pensiją norite turėti milijoną, turite 288 mėnesius į savo sąskaitą pervesti bent po 3472 eurus. Tai būtų paprasta, jeigu tokią sumą kiekvienas kas mėnesį galėtų atsidėti iš savo kišenės, nekalbant apie tai, kad milijoną turėtų galėti sukaupti uždirbantys ir vidutines pajamas.
Tačiau viską galima padaryti finansiškai raštingiau – dedant mažiau pastangų ir nebloginant savo gyvenimo kokybės. Norint taip pradėti kaupti savo milijoną, rekomenduoju įvertinti ir „sustyguoti“ tris taupymui svarbiausius aspektus“, – įžvalgomis dalijasi dr. D. Kolmatsui.
1. Šeimos turto balansas
Kaip pastebi ekspertė, milijono vertės turtas ir turimas milijonas – nėra tas pats. Pirmuoju atveju dalis turto gali būti už skolintas lėšas – būstas už paskolą, automobilis už lizingą, turima kitų finansinių įsipareigojimų ir panašiai, antruoju atveju visos turimos lėšos ir turtas yra nuosavi.
„Tuokdamiesi ar gyvendami su partneriu, dažnas nepagalvoja, kaip turtą valdys, jeigu gyvenimas pasisuks kitaip ir reikės išsiskirti. Tokie dalykai sprendžiami sudarant povedybinę sutartį, taip pat šeimoje aiškiai komunikuojant dėl prisiimamų finansinių įsipareigojimų, nes, būnant šeimoje, kartu atsakoma ir už bendrą turtą, ir už įsipareigojimus.
Kaip galima matyti bendrą pajamų, išlaidų ir investicijų paveikslą? Tam reikia sudaryti šeimos turto balansą: susirašyti, kiek turite nekilnojamo ir kilnojamo turto, piniginių lėšų sąskaitose, kiek kas mėnesį gaunate pajamų ir kiek išlaidų patiriate, kiek turite investicijų bei kiek – įsipareigojimų bankams ar kitoms finansinėms institucijoms.
Iš turimo turto atimkite turimus įsipareigojimus ir matysite savo šeimos turto balansą bei galimas laisvas lėšas investavimui. Tai padarę, išsikelkite tris tikslus ir jų siekite – nusimatykite trumpalaikius šeimos finansinius tikslus, šeimos nuosavo kapitalo kitimą ir ilgalaikius šeimos finansinius tikslus. Svarbiausia, kad neištiktų „finansinė neištikimybė“ – kai antra pusė nežino partnerio išlaidų ir pajamų, nes tokiu atveju vieną dieną galite labai nemaloniai nustebti“, – pataria dr. D. Kolmatsui.
2. Pajamos ir išlaidos
Daugelis finansų ekspertų pataria vadovautis 50-30-20 taisykle: būtinosios išlaidos turi sudaryti 50 proc., nebūtinosios – 30 proc., o investicijos – 20 proc. šeimos biudžeto. Jeigu į kažkurią skiltį kas mėnesį netelpama, reikia peržiūrėti išlaidas, o dar geriau – didinti pajamas. Norint nusimatyti galimas didesnes išlaidas, verta metų pradžioje susiplanuoti būsimas keliones bei pramogas, suplanuoti vaikų būrelius ir didesnius pirkinius – šias išlaidas įtraukus į šeimos turto balansą, pereikvoti biudžetą pagundų bus mažiau.
„Robert Kiyosaki, kuris yra parašęs ne vieną finansinio raštingumo knygą, yra pasakęs: „Jeigu jūs esate finansiškai neraštingas, jūsų pajamų šaltinis yra vienas – jūsų darbo užmokestis”. Šeimos finansų ekspertai rekomenduoja turėti kelis pajamų šaltinius.
Pagal pajamų tipus jie skirstomi į darbo užmokestį, investicinę grąžą ir pasyvias pajamas, kurios gaunamos iš turimo nekilnojamojo turto, gaunamo autorinio atlyginimo už papildomą veiklą ir pan. Nors dauguma lietuvių orientuojasi į papildomas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, investicinė grąža suteikia didesnę finansinę laisvę ir ilgainiui gali padengti visas šeimos išlaidas“, – pajamų niuansus aiškina INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė.
Be šių trijų pajamų šaltinių nuosavam kapitalui kaupti yra ir keli papildomi – valstybės mokesčių lengvatos ir, kaip keistai beskambėtų – paskolos, kuriuos verta apsvarstyti.
„Vienoje finansinio raštingumo knygoje perskaičiau puikią mintį – kad ir kiek skolų turėtumėte, pirmiausia, ką turite padaryti – investuoti. Žinoma, skamba labai dviprasmiškai ir baugiai, tačiau tokia yra tiesa. Tai galioja net turint būsto paskolą, kurią norite kuo greičiau bankui grąžinti. Kodėl? Žinant, kokios dabar yra būsto paskolos palūkanos ir kokia ilgalaikė investicinė grąža, ilguoju periodu investuoti apsimoka labiau. Taip pat investuoti apsimoka, jeigu norite pasinaudoti mokesčių lengvatomis ar dalį padidinto atlyginimo per darbdavį skirti savo pensijai“, – stereotipus griauna dr. D. Kolmatsui.
Anot jos, kai galvojame apie paskolas, dažniausiai pirma mintis – ji skirta būsto įsigijimui arba jo remontui, tačiau paskola gali būti ir investicine priemone, generuojančia pajamas. Pavyzdžiui, jeigu finansinė padėtis leidžia, galima imti paskolą ir įsigyti antrą būstą, kuris būtų skirtas nuomai ir pasyvioms pajamoms uždirbti.
Antras būdas – imti paskolą, įmokėti dalį sumos būsto paskolai išmokėti, o kitą dalį – investuoti. Taip ilguoju periodu galima uždirbti iš investicijų grąžos ir likusio būsto paskolos skirtumo.
„Jeigu paskolos dėl įvairių priežasčių nesinori imti, visada rekomenduoju investuoti į save – didinti savo kompetencijas, jeigu reikia – persikvalifikuoti. Ilgainiui su didesnėmis kompetencijomis galima gauti didesnes pajamas, o tai didina jūsų kapitalą, atveria galimybių investavimui ir yra puikus indėlis į pirmą milijoną“, – įvairius pajamų būdus vardija šeimos finansų ekspertė.
3. Investavimas
Kaip sako dr. D. Kolmatsui, norint pasiekti finansinę laisvę ir investuoti, reikia palikti taip vadinamą saugumo uostą, tačiau tai padaryti labai sunku, nes žmonės psichologiškai yra įpratę išsaugoti tai, ką turi ir vengia net minimalaus nuostolio. Netgi su sąlyga, kad praranda pelną, kurį galėtų gauti per ilgesnį laikotarpį.
„Nusprendus investuoti, su 100 proc. saugumo jausmu teks atsisveikinti ir priimti tam tikrą rizikos laipsnį. Tai neišvengiama ir yra investicijų pasaulio esmė. Kitas svarbus dalykas – suprasti sudėtinių palūkanų efektą, kuris šiuo metu net įvardijamas 8-tu pasaulio stebuklu. Pavyzdžiui, investuojant 1 eurą su 5 proc. vidutine metine grąža po mokesčių, per 20 metų galima tikėtis sukaupti 2,653 eurus – tai, kas yra daugiau nei įdėta – yra sudėtinių palūkanų efekto grąža. Žinoma, yra daug pasiūlymų, kaip „įdarbinti“ savo pinigus, kad jie neštų didesnę grąžą, bet, sulaukusi tokio klausimo, visada atsakau – jūs norite spekuliuoti, ar investuoti?“ – aiškina dr. D. Kolmatsui.
Pasak jos, kai trūksta žinių, pensijų fondai yra puikus instrumentas pradėti investuoti ir treniruoti savo investicijų „raumenį“. Reguliariai pervedant įmokas į savo pensijų fondus, ugdoma kantrybė ir tolerancija rinkos svyravimams, formuojamas periodinio investavimo įprotis ir nuoseklumas.
„Svarbiausia, savo investavimo kelionę pradėti mažesnėmis sumomis, kad klaidos nebūtų skaudžios, o vėliau, uždirbus didesnes sumas, patirtis ir žinios bus pakankamos, kad jas investuodami, jaustumėtės saugesni. Tačiau bet kuriuo atveju nereikia pamiršti, kad praeities rezultatai negarantuoja gerų investavimo rezultatų ateityje, nes rinkas veikia įvairūs geopolitiniai veiksniai ir jos dėl to gali svyruoti“, – investavimo ypatumus vardija dr. D. Kolmatsui.
Kiek reikėtų investuoti kas mėnesį, norint sukaupti milijoną?
Finansų ekspertė tikina, kad lengviausiai sukaupti milijoną gali pasisekti tiems, kurie tai pradės daryti labai anksti – tik sulaukę pilnametystės. Tam reikia jau gavus pirmą darbą, kas mėnesį sąžiningai atsidėti 10 proc. pajamų bei tokią proporciją išlaikyti visą gyvenimą, nebijoti rizikuoti ir šias lėšas periodiškai investuoti, pasinaudoti visomis įmanomomis valstybės lengvatomis ir neišleisti santaupų spontaniškiems pirkiniams.
„Žinoma, šios taisyklės galioja bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tik sumos dėl mažesnio likusio laikotarpio turės būti didesnės, finansinė drausmė – griežtesnė, o investavimo rizika – nuosaikesnė.
Jeigu iki pensijos liko nedaug, investuojant 20 metų su 5 proc. vidutine metine grąža atskaičius mokesčius, reikėtų kaupimui per mėnesį skirti 2422 eurus, kaupiant 30 metų su ta pačia grąža – 1197 eurus, o investuojant 40 metų – 653 eurus per mėnesį. Investuojant ilgiau, investicinė grąža gali būti didesnė, nes kapitalas ilgesnį laiką gali būti didesnės rizikos, o tai reiškia – ir didesnės grąžos spektre. Be to, įmokas mažinti galėtų ir anksčiau apkalbėtos mokesčių lengvatos, kurias reinvestavę, indėlį į milijoną padidintumėte grąža iš sudėtinių palūkanų.
Taigi, ar realu iš vidutinio atlyginimo iki senatvės sukaupti milijoną? Įvertinus šeimos turimą turtą ir skirtingus pajamų šaltinius, tikrai galima susidaryti milijono „gaminimo“ planą ir pasiryžti investicijoms. Baugina galima rizika, nes nėra patirties? Žinoma, tačiau tie, kurie neinvestuoja, rizikuoja labiau – nieko neuždirbti“, – sako dr. D. Kolmatsui.
