Per 4 metus paėmė 6 vartojimo paskolas 30 tūkst. Eur sumai
Trisdešimtmetė Agnė (vardas pakeistas) dirba vienoje sostinės biudžetinių įstaigų, jos atlyginimas „į rankas“ vos viršija 1200 Eur. Mėgindama sukurti santykius su naujuoju draugu, moteris keletą metų nuomojosi butą viename naujųjų mikrorajonų. Pora nemažai keliavo, ilsėjosi prie jūros, lankėsi restoranuose. Prieš keletą savaičių Agnė kreipėsi šeimos pagalbos – ji prisipažino per ketverius metus paėmusi 6 vartojimo paskolas ir dabar jų bendra suma su palūkanomis siekia 30 tūkst. Eur.
Kas mėnesį vis didesnę sumą turinti grąžinti moteris teigia net negalinti įvardinti, kurioms paskolų įmonėms yra įsipareigojusi, tačiau pripažino, kad kaskart kitoje įmonėje imdama naują kreditą nelabai suvokė, kokia yra visų paimtų kreditų suma. Nei savo būsto, nei kito vertingo turto jauna moteris dar neužgyveno. Norėdama padengti šiuo metu prisiimtus įsipareigojimus, nuo šiol Agnė šešerius metus turės kas mėnesį grąžinti mažiausiai po 500 Eur.
Mėgindami rasti išeitį ir padėti moteriai padengti skolas, Agnės tėvai kreipėsi patarimo į kredito biurą. Jie klausė, kokiu būdu galima sužinoti, iš kokios kredito įstaigos ir kokią sumą jų dukra yra pasiskolinusi, ir kaip elgtis toliau.
Skolininko naštą patiria kiti šeimos nariai – skolų problema aktuali beveik milijonui Lietuvos žmonių
Komentuodama situaciją, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ teisininkė Dovilė Krikščiukaitė atkreipia dėmesį, kad š. m. birželio duomenimis Lietuvoje bent vieną skolą turinčių gyventojų skaičius perkopė per 240 tūkst., o bendra skolų suma sudaro beveik 372 mln. Eur.
Nuo š. m. pradžios skolininkų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 47 tūkst., o skolų suma išaugo beveik 15 mln. Eur.
„Užšaldytos“ sąskaitos, išskaitymai iš banko sąskaitos paliekant tik minimalią sumą pragyvenimui, sustabdytos galimybės gauti paskolą arba pirkti išsimokėtinai – tai tik dalis pasekmių, su kuriomis susiduria skolininkai, – sako kredito biuro teisininkė. – Be to, skolos paliečia ne tik jų turėtoją, bet ir artimuosius. Šeimos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai įtraukiami į finansinių įsipareigojimų padengimą ir dažnu atveju prisiima dalį mokėjimų naštos. Todėl skolų tema aktuali ne tik 240 tūkstančių skolininkų, bet ir jų šeimoms.“
Susidūrus su skolomis arba iškilus tokiai grėsmei, teisininkė pataria sudaryti situacijos valdymo planą ir imtis kelių svarbiausių žingsnių.
1. Inventorizuokite skolas. Visos finansinės įstaigos Lietuvoje privalo informuoti Lietuvos banką apie išduotas paskolas arba lizingo sutartis. Norint suprasti, kokias paskolas turi asmuo, galima kreiptis į Lietuvos banką (LB) ir paprašyti, kad pateiktų visą informaciją, kurią apie tą konkretų asmenį turi Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB). Svarbu žinoti, kad šiuo atveju informacija yra susijusi su asmens duomenimis, todėl kreiptis turi pats asmuo (skolininkas).
2. „Pokalbio metu su skolininkės šeima išaiškėjo, kad skolų prisidariusi moteris ne visiškai suprato, kaip apskaičiuoti savo finansines galimybes ir tvarkyti paskolų sutartis. Galbūt jai praverstų kitų šeimos narių pagalba, – komentuoja D. Krikščiukaitė. – Tokiais atvejais rekomenduotume pas notarą patvirtinti įgaliojimą. Skolininkė, susitarusi su kitu pilnamečiu asmeniu, gali suteikti įgaliojimą gauti visą ir bet kokią informaciją iš visų LR registrų, duomenų bazių, įskaitant Lietuvos banko PRDB bei antstolių informacines sistemas.“
3. Sužinoję ir apibendrinę, kokią sumą ir kokiai įstaigai asmuo skolingas, susisiekite su kiekvienu kreditoriumi ir aptarkite skolų grąžinimo planą. Jei turite sunkumų apmokėdami skolas, svarbu pranešti kreditoriams apie savo finansinę padėtį. Jie gali pasiūlyti alternatyvius mokėjimo planus, galbūt sumažinti palūkanas arba suteikti laikiną mokėjimų atidėjimą. Labai svarbu palaikyti su jais nuolatinį kontaktą, laiku atsakinėti į skambučius ar laiškus.
4. Sudarykite biudžetą ir griežtai jo laikykitės. Jei nežinote, kaip sudaryti biudžetą, kreipkitės į finansų specialistus – jie gali patarti, kaip tiksliau suplanuoti pajamas ir išlaidas, kiek pinigų palikti pragyvenimui, kaip susitarti dėl mokėjimo terminų.
5. Siekiant užkirsti kelią naujiems kreditams, rekomenduojama pasinaudoti paslaugomis „Apsaugok savo tapatybę“ arba „Nenoriu kredito“. Taip pat Lietuvos banke galima užsisakyti apsaugą – paslaugą „Stop vartojimo kreditams. Finansų įstaigos prieš išduodamos kreditą tikrina, ar asmuo nėra užsisakęs tokių paslaugų, o jei yra užsisakęs, kredito nesuteiks tol, kol asmuo neatšauks savo sprendimo.
„Tai nėra šimtaprocentinė apsauga nuo naujų kreditų, nes asmuo gali atšaukti tokias paslaugas. Tačiau tai sukelia daugiau nepatogumų ir užtrunka, nes tenka kreiptis el. laišku ir palaukti, kol prašymas bus įvykdytas. Šios paslaugos greičiau padeda apsisaugoti nuo spontaniškų ir neapgalvotų veiksmų“, – aiškina kredito biuro teisininkė.
„Visais atvejais labai svarbu laikytis mokėjimo planų, o jei atsiranda sunkumų, patartina iš karto informuoti kreditorius. Nuo to, ar laiku bus grąžinamos skolos, priklausys, kaip greitai žmogaus asmeninis kreditingumo reitingas pradės gerėti ir kada jis vėl galės naudotis tokiomis paslaugomis, kaip, pavyzdžiui, prekių įsigijimas išsimokėtinai, naudojimasis telekomunikacijų paslaugomis be išankstinio apmokėjimo ar kreditavimas, – sako D. Krikščiukaitė. – Tvirtai laikaitis finansinės disciplinos situaciją galima pataisyti per keletą metų.“
