aA
Įsigijus klastotę trečiojoje šalyje didesnių problemų muitinėje neturėtų kilti, jei tai vos viena kita prekė, sako advokatų kontoros „Metida“ teisininkas Mykolas Jakutis. Tačiau įsigyti tokių prekių teisininkas vis dėlto nepataria – jei daiktas mutininkams vis dėlto užkliūtų, galiausiai už jį sumokėsite daugiau, nei būtumėte sumokėję už originalą.
Prada
© Sipa Press/Scanpix

Nors klastočių parduoti negalima, perkant jas bent jau Lietuvoje nelabai kas gresia. Vis dėlto dažnai, ypač išvykę į, pavyzdžiui, Turkiją, lietuviai neatsispiria galimybei pigiau įsigyti „Prada“, „Dolce & Gabbana“, „Versace“ ir kitų prekių ženklų drabužių.

Turkija gali būti vadinama savotišku klastočių rojumi, nes ši šalis yra viena svarbiausių padirbtų prekių logistikos taškų dėl savo lokacijos – ji yra tarp Azijos ir Europos. Be to, turi didelius gamybos pramonės pajėgumus. Nors šioje šalyje tiek gaminti, tiek pardavinėti, importuoti ir eksportuoti prekių klastotes, pažymėtas garsiais prekių ženklais, draudžiama, čia lankęsi poilsiautojai tikrai patvirtins, kad pusvelčiui įsigyti tokių prekių visai nesudėtinga.

Iš Turkijos klastotės į Europos Sąjungą (ES) patenka ne tik sunkvežimiais gabenamomis siuntomis, bet ir lėktuvais grįžtančių poilsiautojų lagaminuose. Pasitaiko atvejų, kad prekeiviai, apsimetę poilsiautojais, savo lagaminus tiesiog prigrūda klastotų prekių ir tokiu būdu bando sugrįžti.

Nuvykę į svečią šalį dauguma poilsiautojų susigundo galimybe papildyti savo lagaminus žinomų prekių ženklų drabužiais, kuriuos įsigyja už mažesnes kainas. Anot advokatų kontoros „Metida“ teisininko Mykolo Jakučio, įsigijus vos vienus marškinėlius, problemų neturėtų kilti. Vis dėlto yra tikimybė, kad su tokiu prekių prikimštais lagaminais grįžusių į ES valstybes prekės bus sulaikytos muitinės pareigūnų.

„Jeigu poilsiautojas Turkijoje, tarkime, įsigyja vieną, du klastotės vienetus ir įsideda į lagaminą ar net apsirengia, žinoma, jis gali sėkmingai grįžti. Muitinės pareigūnams jis nekels jokių įtarimų, sėkmingai praeis patikras ir sėkmingai įsiveš tą klastotę į Lietuvą. Tačiau yra ir tokių atvejų, kad „poilsiautojai“ grįžta su pilnais lagaminais klastočių, kurių yra šimtai vienetų. Aišku, kad yra siekis tas prekes realizuoti. Iš esmės pačioje Turkijoje prekių klastotės draudžiamos. Ten irgi yra tam tikri įstatymai. Kaip ir Lietuvoje, tos prekės draudžiamos, bet jomis vis tiek prekiaujama“, – sako M. Jakutis.

Be to, būtina nepamiršti, kad lagaminus pirmiausia tikrina tos šalies, iš kurios išvykstate, muitinės pareigūnai. Jei šalyje galioja įstatymai, kad klastotėmis draudžiama ne tik prekiauti, bet ir jas įsigyti, klastotų prekių prikimštas lagaminas gali užkliūti pareigūnams.

Louis Vuitton
Louis Vuitton
© Sipa / Scanpix

„Mano patarimas būtų iš viso šių prekių nepirkti, nes tai yra pažeidimas ir grįžtant galima turėti vienokių ar kitokių problemų su muitinės pareigūnais. Kitas dalykas, tai yra ta pati prekių kokybė. Nemanau, kad nusipirkus, pavyzdžiui, Turkijoje žymiu prekės ženklu pažymėtus kvepalus, jie kvepės taip, kaip originalus. Be to, vartotojas, žinoma, sumoka gana nedidelę pinigų sumą už tą klastotę, tačiau ta pati klastotė, grįžus į Lietuvą, jeigu muitinės pareigūnams kiltų įtarimas, gali kainuoti net brangiau nei originali prekė“, – pataria M. Jakutis.

Pernai Lietuvoje konfiskuota 6 mln. suklastotų vienetų. Dar metais prieš tai – 5 mln. vienetų. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, 2015 m. konfiskuota tik 90 tūkst. vienetų suklastotų prekių. Taigi per vienerius metus konfiskuotų klastočių skaičius išaugo 54 kartus.

Muitinės pareigūnai pabrėžia, kad internetu įsigytų pirkinių siuntose padirbtų prekių Lietuvai iš kitų valstybių siunčiama nedideliais kiekiais, tačiau labai dažnai. Be to, populiarėjant tokiam pirkimui, srautas nuolat didėja. Kartais vartotojai net nežino, kad internetu įsigytas daiktas yra suklastotas.

Apie 80 proc. visų klastočių, kurios sulaikomos Lietuvoje, atkeliauja būtent iš Kinijos. Pasitaiko ir stambių partijų klastočių. Pavyzdžiui, pernai vasarį Lietuvos muitinės pareigūnai prie Panevėžio sulaikė iš Latvijos įvažiavusį vilkiką, kuris vežė „Nike“ sportbačių klastotes. Krovinio vertė buvo daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Muitinės pareigūnai nurodo, kad iš Latvijos pro Lietuvą į Vakarų Europą keliauja gana dideli klastočių kiekiai. Teisininkai sako, kad prekyba padirbtomis prekėmis klesti visame pasaulyje, ne vien Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2013 m. tarptautinė prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais sudarė apie 461 mlrd. dolerių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (47)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

5 naudingi patarimai šventinius pirkinius perkantiems svetur (2)

Įkvėpti Kalėdų nuotaikos ir siekdami išvengti pernelyg didelio šventinio šurmulio, daugelis...

Per žiemos šventes laikinai sustos dalis tarpbankinių pervedimų (3)

Per žiemos šventes trumpam sustos dalies klientų tarpbankiniai pinigų pervedimai, tačiau jau...

Ekonomika auga, bet lietuviai priversti skolintis vis daugiau – 39 proc. laiku neapmoka sąskaitų (15)

Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir...

Iškalbinga statistika: algos už tą patį darbą skiriasi šimtais eurų (154)

Atlyginimas labai priklauso ne tik nuo pačios specialybės, bet ir nuo to, kokio tipo įstaigoje...

Top naujienos

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (19)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (47)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Tabu sulaužytas: valstybinės Rusijos televizijos eteryje – Putino duktė (16)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (619)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (95)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (172)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (334)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Šiemet lietuviai „Google“ dažniausiai ieškojo informacijos apie futbolą, Euroviziją ir mirusiuosius (1)

Kiekvienais metais kompanija „Google“ paviešina tendencingiausius paieškų sąrašus. Juose...

Šiltoje mero užuovėjoje – Frankenšteino eksperimentas valstybės sąskaita (66)

170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose...

Mokesčių inspekcijos vadovė: kiekviena reforma atneša sumaišties (7)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) yra pasirengusi mokesčių pasikeitimams nuo kitų metų,...