Įsigijus klastotę trečiojoje šalyje didesnių problemų muitinėje neturėtų kilti, jei tai vos viena kita prekė, sako advokatų kontoros „Metida“ teisininkas Mykolas Jakutis. Tačiau įsigyti tokių prekių teisininkas vis dėlto nepataria – jei daiktas mutininkams vis dėlto užkliūtų, galiausiai už jį sumokėsite daugiau, nei būtumėte sumokėję už originalą.
Prada
© Sipa Press/Scanpix

Nors klastočių parduoti negalima, perkant jas bent jau Lietuvoje nelabai kas gresia. Vis dėlto dažnai, ypač išvykę į, pavyzdžiui, Turkiją, lietuviai neatsispiria galimybei pigiau įsigyti „Prada“, „Dolce & Gabbana“, „Versace“ ir kitų prekių ženklų drabužių.

Turkija gali būti vadinama savotišku klastočių rojumi, nes ši šalis yra viena svarbiausių padirbtų prekių logistikos taškų dėl savo lokacijos – ji yra tarp Azijos ir Europos. Be to, turi didelius gamybos pramonės pajėgumus. Nors šioje šalyje tiek gaminti, tiek pardavinėti, importuoti ir eksportuoti prekių klastotes, pažymėtas garsiais prekių ženklais, draudžiama, čia lankęsi poilsiautojai tikrai patvirtins, kad pusvelčiui įsigyti tokių prekių visai nesudėtinga.

Iš Turkijos klastotės į Europos Sąjungą (ES) patenka ne tik sunkvežimiais gabenamomis siuntomis, bet ir lėktuvais grįžtančių poilsiautojų lagaminuose. Pasitaiko atvejų, kad prekeiviai, apsimetę poilsiautojais, savo lagaminus tiesiog prigrūda klastotų prekių ir tokiu būdu bando sugrįžti.

Nuvykę į svečią šalį dauguma poilsiautojų susigundo galimybe papildyti savo lagaminus žinomų prekių ženklų drabužiais, kuriuos įsigyja už mažesnes kainas. Anot advokatų kontoros „Metida“ teisininko Mykolo Jakučio, įsigijus vos vienus marškinėlius, problemų neturėtų kilti. Vis dėlto yra tikimybė, kad su tokiu prekių prikimštais lagaminais grįžusių į ES valstybes prekės bus sulaikytos muitinės pareigūnų.

„Jeigu poilsiautojas Turkijoje, tarkime, įsigyja vieną, du klastotės vienetus ir įsideda į lagaminą ar net apsirengia, žinoma, jis gali sėkmingai grįžti. Muitinės pareigūnams jis nekels jokių įtarimų, sėkmingai praeis patikras ir sėkmingai įsiveš tą klastotę į Lietuvą. Tačiau yra ir tokių atvejų, kad „poilsiautojai“ grįžta su pilnais lagaminais klastočių, kurių yra šimtai vienetų. Aišku, kad yra siekis tas prekes realizuoti. Iš esmės pačioje Turkijoje prekių klastotės draudžiamos. Ten irgi yra tam tikri įstatymai. Kaip ir Lietuvoje, tos prekės draudžiamos, bet jomis vis tiek prekiaujama“, – sako M. Jakutis.

Be to, būtina nepamiršti, kad lagaminus pirmiausia tikrina tos šalies, iš kurios išvykstate, muitinės pareigūnai. Jei šalyje galioja įstatymai, kad klastotėmis draudžiama ne tik prekiauti, bet ir jas įsigyti, klastotų prekių prikimštas lagaminas gali užkliūti pareigūnams.

Louis Vuitton
Louis Vuitton
© Sipa / Scanpix

„Mano patarimas būtų iš viso šių prekių nepirkti, nes tai yra pažeidimas ir grįžtant galima turėti vienokių ar kitokių problemų su muitinės pareigūnais. Kitas dalykas, tai yra ta pati prekių kokybė. Nemanau, kad nusipirkus, pavyzdžiui, Turkijoje žymiu prekės ženklu pažymėtus kvepalus, jie kvepės taip, kaip originalus. Be to, vartotojas, žinoma, sumoka gana nedidelę pinigų sumą už tą klastotę, tačiau ta pati klastotė, grįžus į Lietuvą, jeigu muitinės pareigūnams kiltų įtarimas, gali kainuoti net brangiau nei originali prekė“, – pataria M. Jakutis.

Pernai Lietuvoje konfiskuota 6 mln. suklastotų vienetų. Dar metais prieš tai – 5 mln. vienetų. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, 2015 m. konfiskuota tik 90 tūkst. vienetų suklastotų prekių. Taigi per vienerius metus konfiskuotų klastočių skaičius išaugo 54 kartus.

Muitinės pareigūnai pabrėžia, kad internetu įsigytų pirkinių siuntose padirbtų prekių Lietuvai iš kitų valstybių siunčiama nedideliais kiekiais, tačiau labai dažnai. Be to, populiarėjant tokiam pirkimui, srautas nuolat didėja. Kartais vartotojai net nežino, kad internetu įsigytas daiktas yra suklastotas.

Apie 80 proc. visų klastočių, kurios sulaikomos Lietuvoje, atkeliauja būtent iš Kinijos. Pasitaiko ir stambių partijų klastočių. Pavyzdžiui, pernai vasarį Lietuvos muitinės pareigūnai prie Panevėžio sulaikė iš Latvijos įvažiavusį vilkiką, kuris vežė „Nike“ sportbačių klastotes. Krovinio vertė buvo daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Muitinės pareigūnai nurodo, kad iš Latvijos pro Lietuvą į Vakarų Europą keliauja gana dideli klastočių kiekiai. Teisininkai sako, kad prekyba padirbtomis prekėmis klesti visame pasaulyje, ne vien Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2013 m. tarptautinė prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais sudarė apie 461 mlrd. dolerių.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dauguma šalies gyventojų atostogų atsisako dėl skolų (16)

Dauguma - 73 proc. - šalies gyventojų atsisakytų atostogų kurorte ir nevyktų į pažintinę...

Lietuvos gyventojai mieliau taupo nei skolinasi (7)

Lietuvos gyventojai mieliau brangiems pirkiniams taupo nei skolinasi, be to, stengiasi paskolas...

Kaip nepakliūti į sukčių pinkles apsiperkant internetu (32)

Apgauti galima bet ką – jeigu netikime telefoniniais sukčiais, patikėti galime kuo nors kitu, nes...

Nakvynė Palangoje: pigūs pasiūlymai privačiame sektoriuje skatina nustebti (84)

Nors paslaugų kokybė paaugo, tačiau nakvynės įkainiai privačiame sektoriuje Palangoje naują...

Dėl skalbimo mašinos – nervai, rūpesčiai ir nuostoliai (70)

Sugedus buitinei technikai dažniausiai šaukiamės specialistų pagalbos. Tačiau nutinka ir taip,...

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (4)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (144)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (76)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (158)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (108)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (19)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (10)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...