Ką būtina žinoti apie antros pakopos pensijų išmokėjimą?

Kaupiant antros pakopos pensiją retas gyventojas žino, kad jei sulaukęs pensijos bus sukaupęs tam tikrą pinigų sumą, jam teks iš gyvybės draudimo įmonės įsigyti anuitetą (periodinį pensijos išmokos mokėjimą iki mirties). Kol kas Lietuvoje šį produktą siūlo vos viena kompanija, o gyvybės draudimo įmonių atstovai teigia, kad draudimo bendrovės neskuba siūlyti šios paslaugos dėl neapibrėžtumo valdžios politikoje.

Pensijų kaupimo įstatyme nurodyta, kad teisę prašyti pensijų išmokos gyventojas įgyja sulaukęs pensijinio amžiaus, tačiau sulaukus pensijos galima prašyti, kad išmokos mokėjimo pradžia būtų nukelta. Nepaprašius mokėti pensijos išmokos ir toliau liekama pensijos kaupimo sistemoje.

Nusprendęs prašyti pensijos išmokų, gyventojas gali tikėtis išmokėjimo dviem būdais.

Pirmu atveju - gyvybės draudimo įmonėje įsigyjant pensijų anuitetą (privaloma įsigyti, sukaupus nustatytą sumą).

Antru - prašant visos sukauptos sumos išmokėjimo iš karto arba dalimis.

Atėjus pensijos metui, gyventojas turi kreiptis į bendrovę, kurioje buvo kaupiamos lėšos ir sudaryti Pensijų išmokos sutartį.

Jei pinigai lieka neišmokėti dėl asmens mirties iki pensijos, sukauptos lėšos paveldimos.

Jei gyventojas per pensijos kaupimo laikotarpį sukaupia didesnę sumą nei yra numatyta, jis privalo įsigyti pensijų anuitetą.

Išimtis daroma tik tiems, kuriems paskaičiavus pensijos išmokos dydis yra mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (šiuo metu - 360 Lt). Tuomet gyventojas gali prašyti vienkartinės ar periodinės pensijų išmokos.

Neaišku, ar anuitetams siūlyti bus pakankamai žmonių

Šiuo metu Lietuvoje tėra viena įmonė, kuri siūlo įsigyti pensijų anuitetą („Ergo Life Insurance“). Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas teigė, kad iki metų pabaigos gali atsirasti dar keli šio produkto pardavėjai. Tačiau įmonės neskuba siūlyti brangiai administravimo požiūriu kainuojančių pensijų anuitetų, nes įmones baugina nežinia.

„Kol kas kitos įmonės nesiūlo (pensijų anuiteto – DELFI). Tas visas klausimas sustojo, nes ilgą laiką dėl antros pakopos pensijų buvo visokių kalbų. Sumažėjus atskaitymams nuo 5,5 proc. iki 1,5 proc., tapo nebeaišku, ar anuitetams bus pakankama masė žmonių, kurie sukaups sumą, kuri reikalauja įsigyti anuitetą. Todėl iš mūsų bendrovių yra nerimas, kad bus mažas žmonių kiekis ir konkurencija tokioje mažoje terpėje nepasiteisins“, - kalbėjo A. Bakšinskas.

Asociacijos vadovas taip pat pabrėžė, kad gyvybės draudimo įmonių pasirinkimas siūlyti pensijų anuitetus priklausys ir nuo gyventojų veiksmų, kai jie galės pasiryžti į antros pakopos pensijų kaupimui skirti daugiau savo asmeninių lėšų.

„Bendrai kalbant norėtųsi, kad valdžia susistyguotų, nes dabar labai abstrakčiai kalbama apie pensijų reformą. Vyriausybės programoje lyg ir nieko baisaus nepasakyta, bet ir nieko konkretaus, kaip bus toliau“, - nuomonę išsakė pašnekovas.

Renkasi garantuoto laikotarpio anuitetus

Šiuo metu pensijų anuitetus siūlo įsigyti tik gyvybės draudimo bendrovė „Ergo Life Insurance SE“. Įmonės Gyvybės draudimo departamento vadovė Audronė Kupliauskienė aiškino, kad klientams siūlomi kelių rūšių anuitetai.

„Klientas gali rinktis gauti periodinę išmoką kas mėnesį ar kas ketvirtį. Taip pat galima rinktis garantuotą pensijos mokėjimo laikotarpį – jis gali būti nulinis, penkerių, dešimties ir penkiolikos metų. Nuo pasirinkto laikotarpio taip pat priklauso išmokos dydis“, - pasakojo pašnekovė.

Pasak specialistės, nusistatytas garantinis laikotarpis garantuoja, kad tam tikrą metų skaičių bus mokama nustatyto dydžio pastovi išmoka arba anuiteto gavėjui, arba paveldėtojams. Jei asmuo mirtų anksčiau nei baigiasi garantuotas mokėjimų laikotarpis, išmokos iki laikotarpio pabaigos būtų mokamos paveldėtojams. Tačiau gyventojui išgyvenus iki garantinių išmokų laikotarpio pabaigos, anuitetas mokamas iki jo mirties.

Jei pasirenkamas nulinis laikotarpis – išmokos mokamos iki asmens mirties. Asmeniui mirus išmokos sustabdomos.

„Tik vienas kitas asmuo yra pasirinkę nulinio garantuoto laikotarpio anuitetą, dauguma yra nusistatę garantinį laikotarpį“, - kalbėjo A. Kupliauskienė.

Specialistė sudarė modelį, kokią pensijinę išmoką gautų asmenys, gimę 1952 ir 1949 m., jei jie šiemet išeina į pensiją ir antroje pakopoje turi sukaupę 40 tūkst. Lt.

Anuiteto skaičiavime vis dar yra skylių

Ekonomistas bei sociologas Romas Lazutka teigė visiškai suprantantis, kodėl Lietuvoje nėra daugiau bendrovių siūlančių įsigyti pensijų anuitetus, nes ir daug klientų greitai nebus, todėl įžvelgia grėsmę, kad draudimo produkto rinka gali tapti monopoline.

„Tai, kad produktą siūlo viena įmonė reiškia, kad nėra konkurencijos, nėra rinkos teikiamų pranašumų. O nesant masto ekonomijos administravimas yra brangus ir viskas bus įtraukiama į administravimo kaštus bei kainą klientui“, - kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, taip pat anuiteto skaičiavimo formulėje dar yra palikta spragų, kurias reikėtų taisyti.

„Pirmiausia, tai lyčių nelygybė. Kadangi moterų gyvenimo trukmė vidutiniškai yra ilgesnė nei vyrų, tai įtraukiama į anuiteto skaičiavimą. Moterų pensijos išmoka tampa mažesnė, net jei sukaupiama tiek pat, kiek ir vyro. Bet nebūtinai konkreti moteris gyvens ilgai, pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę „Sodros“ pensija nėra diferencijuojama pagal skirtingą lyčių gyvenimo trukmę. Bet ir taip moterų vidutinė pensija mažesnė, nes jų vidutinė alga mažesnė“, - pastabomis dalijosi pašnekovas.

(Nuo 2012 m. pabaigos įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią vyrų ir moterų išmokos buvo sulygintos - Red. past.)

Taip pat ekonomistas formulę kritikavo dėl to, kad joje pensija nėra indeksuojama, t.y. nėra susieta su augančiu pragyvenimo lygiu ir didėjančiomis kainomis – pensija per 10-20 metų labai nuvertės, lyginant su tuo metu dirbančių žmonių algomis, kurios paprastai auga po kelis procentus per metus.

Ką reikėtų apmąstyti?

R. Lazutka pastebėjo, kad gyventojai, svarstydami apie antros pakopos pensijos kaupimą, visgi dar per mažai domisi bei supranta, į ką įsivelia.

„Žmonės ne visada žino, kad kai kaupia antrai pakopai, ta dalimi, kuri pervedama „Sodros“, bus mažinama „sodrinė“ pensija. Todėl kai vertina, kiek sukaupė, turi įvertinti ir tai ko neteko“, - kalbėjo specialistas.

Tačiau kartu R. Lazutka pripažino, kad eiliniam žmogui sunku susigaudyti ar prognozuoti, kiek jis gaus naudos iš papildomo pensijų kaupimo.

„Sukauptų lėšų dydis priklauso nuo padėties rinkose ir niekas negali jų nuprognozuoti. Dažnai parodoma istorija, bet pagal istoriją kapitalo rinkose negalima prognozuoti ateities. Nėra taip, kad jei per buvusį dešimtmetį buvo vidutiniškai 3 proc. kasmetinis kilimas, tai toks pat bus ir ateinančius 10 metų“, - teigė jis.

Ekonomistas tikino, kad gyventojai skaičiuodami sukauptas lėšas dažnai jas vertina kaip nominalią sumą, tačiau nepasižiūri į infliaciją ir algų augimą, ar kiek tie pinigai bus verti po dešimtmečių tuometinių kainų ir pajamų fone.

„Mačiau reklamą, kurioje skelbiama, kad jei mokėsite 100 Lt kas mėnesį ir kapitalo metinė grąža bus 5 proc., pensijoje gausite, jei gyvensite dar 20 metų, po 1000 Lt priedą per mėnesį. Žmogui dabar gali atrodyti, kad tai pakankama suma, bet įsivaizduokite tą sumą po keturiasdešimties metų. Ką už ją bus galima nusipirkti tada, kiek kainuos šildymas, maistas ir kita“, - svarstė R. Lazutka.

Taip pat pašnekovas patarė, kad žmonės turėtų atkreipti dėmesį į administravimo mokesčius. „Vienas procentas nuo turto, kai sukaupta nedaug, gali atrodyti nereikšmingas, bet kai žmogus bus sukaupęs 200 tūkst. Lt, tai kasmet mokamas 1 proc. bus nemaža suma. Logiška būtų, kad žmogus eitų ten, kur kaina mažiausia, tačiau atrodo, kad ne visada gyventojai į tai gilinasi“, - teigė pašnekovas.