Ta pati prekė Lenkijoje perpus pigesnė
„Neseniai buvome Lenkijoje, kur buvome pozityviai šokiruoti bendru prekių ir paslaugų kainų fonu, tai dažnai dabar įdomu palyginti, kiek vienas ar kitas produktas kainuoja pas mus ir Lenkijoje.
Pavyzdžiui, dabar žmona ieško čiužinio kūdikiui. Rado itališką, kuris Lietuvoje kainuoja 105 eurus, o tokių pačių išmatavimų ir modelio čiužinys Lenkijos el. parduotuvėje – perpus pigiau, t. y. 49 eurus. Paties gamintojo atstovo puslapyje kaina – 239 zlotai, irgi 50 eurų.
Čiužinys yra itališkas, o ne lenkiškas, lenkai tik jį perpardavinėja kaip ir lietuviai, tai atkrenta tas atvejis, kai Lenkijoje gamintas produktas pigesnis nei Lietuvoje“, – pasakoja Šarūnas.
Jis pateikė pigesnio čiužinio kainų palyginimą: Lenkijoje jis kainuoja 149 zlotus arba 30 eurų, o Lietuvoje (internetinėje parduotuvėje Vaikutis.lt) – 59 eurus.
Šarūnas atkreipė dėmesį, kad kitos kūdikių prekės – sauskelnės, čiulptukai ir kt. – Lenkijoje yra beveik perpus pigesni nei Lietuvoje.
„Tų pačių identiškų „Huggies“ sauskelnių vienetas Lietuvoje kainuoja 20-22 centus, o Lenkijoje be akcijų – 13-15 centų. Daniškas „Bibs“ čiulptukas Lietuvoje – 5-6 eurai, kai Lenkijoje – 2-3 eurai“, – pavyzdžius vardija jis.
Kainos gali skirtis kelis kartus
Delfi jau anksčiau rašė apie kainų skirtumus Lietuvos ir Lenkijos parduotuvėse. Pervežimo paslaugas teikiančios įmonės „Atvyko.lt“ atstovas Rolandas pasakojo, kad kai kurių prekių kainos Lietuvoje ir Lenkijoje gali skirtis net kelis kartus.
„Daug žmonių tikrinasi kainas per „Ceneo.pl“, kur galima nusipirkti vieną ar kitą prekę pigiau. Lenkijoje pigesnės prekės tos, kurios pagamintos Lenkijoje, o žinomų prekės ženklų kainų skirtumas nėra toks akivaizdus.
Pavyzdžiui, lyginant „Playmobil“ žaidimus, kainos gali skirtis 3 kartus, čiužinių kaina irgi gali skirtis 3 kartus. Kai kurios prekės Lenkijoje – 30-40 proc. pigiau“, – teigė pašnekovas.
Kodėl Lietuvoje brangiau
Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad kainų skirtumus lemia daug priežasčių. Pirma iš jų – rinkos dydis.
„Dažnai tiekėjai, jei jie atstovauja didelę rinką, tokią kaip Vokietiją, jie iš gamintojų gauna gerus kainų pasiūlymus. Tu užsidirbsi ir parduosi didelį kiekį prekių, tai tau pats gamintojas pasiūlo prekių žemesne kaina. O tie, kas atstovauja mažesnes rinkas, tokias kaip Lietuva, atitinkamai iš tiekėjų arba gamintojų tokių gerų pasiūlymų negauna“, – LNK žinioms komentavo jis.
Lietuvos rinka – 2,8 mln. pirkėjų, kažkada buvo 3,5 mln. Tai reiškia, kad perspektyvos ganėtinai prastos ir niūros, kas susiję su plėtra ir galimybėmis daugiau užsidirbti ateityje šioje rinkoje“, – sako ekonomistas ir priduria, kad kitų globalių žaidėjų atėjimas į rinką taip pat turi įtakos prekių kainai.
Trečias taip pat svarbus aspektas – prekybinis plotas.
„Jei pažiūrėsime, kiek vienam gyventojui tenka kvadratinių metrų prekybinio ploto Lietuvoje ir kiek Vokietijoje ar Italijoje, tai pamatytume, kad čia būtų beveik dvigubai daugiau nei Vokietijoje ir pusantro karto daugiau nei Italijoje. Tai reiškia, kad pas mus labai išplėtoti ir labai arti žmonių esantys prekybos tinklai, kur plotas yra milžiniškas.
Atitinkamai Vokietijoje parduodant tą patį prekių kiekį, vienam ploto vienetui tenka du kartus didesnis pardavimai nei Lietuvoje, nes ten prekybinio ploto perpus mažiau. Tai reiškia, kad pas mus fiksuoti kaštai, susiję su patalpų išlaikymu, nuoma ir kt., yra aukštesni. Tai taip pat turi būti įskaičiuoti į galutinę prekės kainą“, – pasakoja A. Bartkus.
