Paaiškino, kodėl reikalingi tokie pakeitimai
2015-aisiais, Lietuvai įsivedus eurą, kainas teko apvalinti. Dabar, panašu, kad teks apvalinti atsiskaitymo grynaisiais sumas, jei būtų nuspręsta atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.
„Kažkur nukrenta į stiklainį namuose tie centai ir, matyt, nėra didelių entuziastų, kas norėtų jais užsiimti“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Nuomone pasidalijo ir Kęstutis Mažeika.
„Automobilyje visada yra vieta, kur tų centų įvairaus dydžio ten susikaupę, bet galiausiai jie atsiduria vaikų taupyklėse“, – pripažino buvęs aplinkos ministras.
O kai kurie į situaciją stengiasi žvelgti su šypsena.
„Piniginė – visgi, sunkesnė, jautiesi solidžiau. Kortelę išimi – svorio nėra“, – juokavo Seimo narys (LSDP) Algirdas Sysas.
Tačiau naujos idėjos keliamos ne juokais. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad 1 ir 2 euro centų monetoms nukaldinti kasmet išleidžia po pusę milijono, tačiau maždaug du trečdaliai jų – net nebegrįžta atgal į apyvartą.
„Tos 1 ir 2 centų monetos – jos, praktiškai, yra praradusios pridėtinę naudą ta prasme, kad jos yra pametamos, nenaudojamos. Jos, paprastai, yra naudojamos vieną kartą – atiduoti grąžą“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė.
Tiesa, tokioms kalboms pritaria tikrai ne visi, o ir automobilyje „besimėtantys“ centai tikrai ne visiems trukdo.
„Matote, nepatogu tam, kas turi daug, tačiau dauguma Lietuvos žmonių neturi daug, tad tikrai, jeigu vilniečiui nepatogu – šiuo atveju, jo interesas kaip nors pakentės“, – įžvalgomis dalijosi Seimo narys (DFVL) Tomas Tomilinas.
Pokyčiai siejami ir su tarša
Atsisakyti smulkių monetų esą norima ir dėl taršos.
„Tokios monetos apskritai sudaro virš 50 procentų visų monetų apimties. Tai yra dideli kiekiai. Skaičiuojama tonomis“, – teigė M. Lingė.
Jam antrino ir K. Mažeika.
„Tai yra iškasena ir ją apdirbti, pagaminti monetą – tikrai yra dideli kaštai, emisijos ir taip toliau“, – teigė jis.
Tačiau A. Sysas pastebi, kad tokie pokyčiai gali būti naudingi tikrai ne visiems.
„Dažniausiai, visokie apvalinimai nebūna vartotojų naudai“, – teigė jis.
Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
„Tos šalys, kurios yra įdiegusios tokią pačią praktiką, parodė, kad kainoms poveikio tai tikrai neturi, nes vienu atveju laimi vartotojas, kitu – laimi prekybininkas“, – aiškino M. Lingė.
Tiesa, tokį apvalinimą jau taiko šešios euro zonos valstybės – tai Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija.
Sprendimas pateiktas ne laiku ir ne vietoje
Nors kai kurie aktyviai gina siūlomą idėją, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė tvirtina, kad tai – ne laiku ir ne vietoje pateikti pasiūlymai.
„Esame tikrai ne pačiame aukščiausiame ekonomikos pakilimo lygyje, kad galėtume kalbėti apie tam tikrus apvalinimus“, – teigė Inga Ruginienė.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
„Būdamas protingas ir išmintingas, aš turbūt kiekvienoje prekėje padaryčiau taip, kad prekė apvalintųsi į man naudingą pusę. Tada, kai mes tas prekes supliusuosime – atitinkamai, man jau nebus gaila atiduoti tų 4 centų“, – teigė jis.
Nuo to esą labiausiai nukentės pažeidžiamiausi – pavyzdžiui, pensininkai.
„Socialiai neteisinga atrodo, kad, atsiskaičius banko kortele nebus apvalinamos kainos, tačiau grynais – tam tikri apvalinimai bus“, – teigė I. Ruginienė.
Tą pastebi ir kiti šio siūlymo kritikai.
„Turėtume suteikti maksimalią pasirinkimo laisvę žmonėms. tu tikrai gali nesinaudoti grynaisiais pinigais, jeigu nenori“, – teigė T. Tomilinas.
Tačiau idėjos šalininkai vis tiek tvirtai laikosi savo pozicijos.
„Skaičiuojama, kad bendra naudos suma tokio apvalinimo, tiek gyventojams, tiek Lietuvos bankui, kuris kaldina, tiek verslui – galėtų siekti apie 3,7 milijono per metus“, – tikino M. Lingė.
Kaip idėją vertina patys gyventojai?
Europos Komisijos užsakymu atlikta euro barometro apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų norėtų atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, o maždaug trečdalis tam nepritartų. Kaip idėją vertina patys gyventojai – teiravosi ir LNK žinios.
„Aš manau, kad reikia, nes nematau būtinybės tame naudojime“, – teigė panevėžietis.
„Stengiuosi išleisti, nors gal kokį trilitrį ir turiu“, – pripažino moteris.
„Aš jų nekaupiu, bet šiaip man jie per smulkūs ir, net pensininku esant, manyčiau, kad jų nereikia“, – teigė senjoras.
„Na, valdžia savęs neapgaus. Apvalins kainas taip, kad būtų naudinga“, – pastebėjo moteris.
Seimas pateiktam įstatymui dėl smulkių centų atsiskaitymo jau pritarė. Tikimasi, kad jį priimti pavyks pavasario sesijoje.
Visą reportažą rasite LNK portale:
