aA
Nors daugumos lietuvių finansinį turtą sudaro bankuose laikomi indėliai, vis dažniau domimasi ir didesnės grąžos bei rizikos investavimo priemonėmis. Pasak investicijų ekspertų, santaupų turintys lietuviai, be indėlių, dažniausiai renkasi obligacijas, akcijas ar investicijas į nekilnojamąjį turtą (NT).
Investicijų ekspertai pataria: kur galima „įdarbinti“ sukauptas santaupas?
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip rašoma pranešime spaudai, kelis tūkstančius eurų santaupų sukaupęs asmuo jau gali pradėti „įdarbinti“ savo lėšas, kad jų neištirpdytų infliacija. Pradedantiesiems investuotojams ekspertai pataria išsiugdyti įprotį investuoti periodiškai, o investuojamos sumos dydį pasirinkti priklausomai nuo finansinių galimybių.

„Investuojama suma neturėtų būti labai reikšminga investuotojui, nes, neturint patirties, investicijų vertės svyravimai gali kelti bereikalingą stresą“, – teigia Domas Klimavičius, Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento Investavimo paslaugų grupės vadovas.

Obligacijos, indėliai, akcijos, investicijos į NT sektoriaus priemones – ekspertai supažindina su populiariomis investavimo priemonėmis ir pataria, į ką atsižvelgti pradedančiajam investuotojui.

Indėliai apčiuopiamos grąžos neatneš

Lietuvos banko duomenimis, 2017 m. pabaigoje didžiausią dalį lietuvių finansinio turto (56,8 proc. viso finansinio turto) sudarė bankuose laikomi indėliai.

Pasak Šiaulių banko investicijų eksperto, indėliai – tai bankų siūlomas fiksuotos grąžos instrumentas, kuris yra apdraustas Indėlių ir investicijų draudimu. „Indėlininkas gali tikėtis sumažinti infliacijos įtaką savo santaupoms, bet apčiuopiamos investicinės grąžos ši priemonė neatneš“, – teigia D. Klimavičius.

Obligacijų stabilumas

Obligacijos – tai įmonės arba valstybės išleistas fiksuotos grąžos skolos vertybinis popierius, duodantis investuotojui stabilų pinigų srautą (palūkanas) obligacijos gyvavimo laikotarpiu bei sugrąžinantis investuotą sumą obligacijų galiojimo pabaigoje.

„Įmonių obligacijų grąža mūsų regione svyruoja nuo 3 iki 14 proc. ir daugiau, priklausomai nuo verslo specifikos. Palūkanų dydis iš esmės indikuoja obligacijos rizikingumą – kuo didesnės palūkanos, tuo rizikingesnis verslas. Įmonė su stipriu balansu, stabiliu pinigų srautu ir gera reputacija gali skolintis daug pigiau nei naujai įsteigtas verslas, veikiantis rizikingame verslo sektoriuje“, – pasakoja Šiaulių banko investicijų ekspertas.

Šiaulių bankas nuo spalio 26 iki lapkričio 11 dienos platina nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ 5 mln. Eur vertės obligacijų emisiją. Planuojama pasiskolinti 2 metams su 4,5–5 proc. palūkanų norma, kuri nustatoma aukciono būdu. Vienos obligacijos nominalo vertė – 1 000 Eur.

Pasak I. Dargytės, „Eika Asset Management“ valdybos narės, investicijos į obligacijas leidžia gauti periodinius palūkanų mokėjimus, iš kurių investuotojas gali didinti savo santaupas ir toliau jas investuoti. Be to, kai kurios obligacijos yra trumpo laikotarpio, pavyzdžiui, 2–3 metų trukmės, todėl investuojamos lėšos sugrįžta greitai – tai trumpalaikė investicija su fiksuotomis palūkanomis.

Prieš investuojant į obligacijas, ar renkantis bet kurį kitą investavimo instrumentą, investuotojams siūloma įsivertinti įvairias rizikas. Pavyzdžiui, kokiai įmonei ar projektui skolinami pinigai, taip pat ar yra sklypo ar projekto įkeitimas. Pradedančiajam investuotojui reikia įvertinti ir tai, kad obligacijas platinančios įmonės gali patirti finansinių sunkumų, tapti nemokiomis, o jų veikla gali būti sustabdyta, apribota arba nutraukta. Reglamentuojama, kad vertybinius popierius leidžiančios įmonės turi pateikti su galimomis rizikomis susijusią informaciją, tad investuotojams rekomenduojama su ja susipažinti.

Akcijos siūlo didesnę grąžą ir daugiau rizikos

Akcijos – nuosavybės vertybinis popierius. Nusipirkę akcijų investuotojai tampa verslo dalininkais ir gali tikėtis uždarbio iš verslo pelno dalybų akcininkams (dividendų) ir (arba) verslo vertės augimo.

„Akcijos yra didesnės rizikos investicijos, kurios istoriškai generuoja didesnę grąžą, nei obligacijos. Akcijų vertė kinta reikšmingiau ir neretai nepatyrusiam investuotojui pakiša koją bei priverčia priimti emocijomis grįstus sprendimus“, – pastebi D. Klimavičius.

Pradedančiajam investuotojui išsirinkti pavienes akcijas sudėtinga, tad, norint aukštesnės rizikos, patartina pradėti nuo akcijų krepšelio, kurį siūlo investiciniai fondai.

Investicijų ekspertai pataria: kur galima „įdarbinti“ sukauptas santaupas?
© DELFI / Andrius Ufartas

Į būstą nuomai vidutiniškai investuoja 81 000 Eur

Šiuo metu populiariausias būdas investuoti į NT sektorių yra įsigyjamas būstas nuomai, tačiau tam reikia būti sukaupus kelias dešimtis tūkstančių eurų.

„Atlikę klientų analizę matome, kad tipinis „Eikos“ būsto pirkėjas yra investuotojas, perkantis vidutinės klasės būstą už 81 000 Eur, be būsto paskolos. Išanalizavus 1 400 parduotų butų per pastaruosius ketverius metus, tokio tipo klientai sudarė apie trečdalį (30 proc.) būsto pirkėjų“, – pastebi I. Dargytė.

Būstas ilgalaikei nuomai istoriškai Vilniuje generavo santykinai aukštą pajamingumą (angl. rental yield), tačiau šiuo metu dėl didesnių būsto kainų vidutiniškai yra apie 5 proc. per metus. Be to, reikia įvertinti, kad reikės skirti lėšų ir laiko būsto priežiūrai bei administravimui.

NT skolinimosi platformos: investicija nuo 100 Eur, bet yra rizikos

Investuoti į NT skolinimosi platformas galima nuo labai nedidelių sumų, pavyzdžiui, nuo 100 Eur, tad tai yra patrauklus produktas mažmeniniams investuotojams. Be to, kaip ir obligacijų atveju, išmokamos periodinės palūkanos.

„Investicijas per NT skolinimosi platformas galima priskirti aukštesnės rizikos investicijų kategorijai. Skolinimosi platformos veikia kaip tarpininkai tarp skolintojų (investuotojų) ir besiskolinančio NT vystytojo, tad nerizikuoja savo kapitalu. Jie deda pastangas išanalizuoti NT projektus ir įvertinti jų rizikas, tačiau vystytojo nemokumo atveju neturi ir nededa savo nuosavo kapitalo tam projektui išgelbėti“, – atkreipia dėmesį I. Dargytė.

NT fondai: tūkstantinės investicijos, uždarbis didelis

Baltijos šalių rinkoje pastaruosius 10 metų galima investuoti į šiame regione veikiančius nekilnojamojo turto fondus, tačiau didžiojoje jų dalyje investuojama suma prasideda nuo 125 000 Eur.

Investicijos į NT fondus suteikia galimybę uždirbti ilgalaikę grąžą iš NT projektų. Čia pinigai dažniausiai „užrakinami“ bent 6 metams. Tai yra pakankamas laiko tarpas „įdarbinti“ investuotojų įsipareigojamas sumas ir sukurti ar išvystyti NT projektus, taip pat padidinti jau išvystytų objektų vertę.

„Metinė grąža iš gyvenamosios paskirties projektų vystymo gali siekti 13 – 15 proc. Tokio tipo investicijos suteikia aukščiausio uždarbio galimybę, bet NT investicijų spektre yra priskiriamos aukščiausiai rizikai“, – teigia I. Dargytė.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.2500

Prekybos vietose niekaip nepavyko sumokėti mokesčių: pardavėjos atsisakė priimti 200 eurų banknotus (129)

Vilnietė Rasa susidūrė su neįprasta situacija. Paskutinę dieną norėjusi susimokėti mokesčius,...

Lietuviai santaupų infliacijai atiduoti nenori: labiausiai linkę investuoti į NT ir nuosavą verslą

Lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų geriausiai suvokia investavimo prasmę, o pirmenybę...

Netiki oria senatvės pensija iš „Sodros“: arba diržus veržtis reikia dabar, arba nusiteikti dirbti ilgai (131)

Investicijų ekspertai vertina, kad, atsižvelgiant į naujausias tendencijas, senatvėje laukia...

Šventinis maratonas tuština pinigines: patarimai, kaip išvengti per didelių išlaidų

Kalėdinis laikotarpis atneša ne tik džiaugsmo, bet ir galvos skausmo: ką padovanoti artimiesiems?...

D+Aistė Žebrauskienė

3 investavimo pamokos pagal Mauricą: kokių kvailysčių nedaryti ir kaip gauti didžiausią grąžą (6)

„Jeigu mes tiek taupytume ir taip investuotume kaip Švedija, tai galėtume pasikelti savo...

Top naujienos

Buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo analizėje – kontroversiškos įžvalgos: ar stumiame Minską į Maskvos glėbį (92)

Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Vygaudas Ušackas perspėjo, kad tik sankcijomis...

Kuo važinėja ministrai: iš tarnybinių taršiausias Kairio, už asmeninį daugiausiai mokėtų Dobrovolska (126)

Jei Lietuvoje būtų įvestas naujas taršos mokestis, 2023 metais daugiausiai už savo asmeninio...

Vairuotojai dalijasi vaizdais iš gatvių: tikriausiai blogiau nei šiandien dar nebuvo (101)

Dar trečiadienio vakarą Lietuvoje prasidėjęs snygis tęsiasi. Kelininkai pluša bandydami nuvalyti...

COVID-19 statistika: 1813 naujų atvejų, 20 mirčių pirmą skiepą gavo 2,4 tūkst. žmonių

Praėjusią parą nustatyta 1813 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, rodo ketvirtadienį...

Putinas iškėlė reikalavimą NATO papildyta (30)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad NATO nutrauktų savo plėtrą į Rytus....

Į Baltarusiją grįžusių migrantų su vaikais dramoje – VSAT versija: išėjo į šalies gilumą ir negrįžo (10)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, jog per praėjusią parą, nuo trečiadienio...

Floristas Mantas Petruškevičius aptarė Kauno ir Vilniaus egles: viena – gražiausia be konkurencijos, kita pagyrų nesulaukė (133)

Miestų rungtynės dėl gražiausios eglutės prasideda vos šioms sužibus, o didžiausia kova...

Įspūdinga vagystė: Vilniuje bendrovei adresuotoje siuntoje dingo 117 deimantų, siunta keliavo iš Izraelio papildyta (2)

Policijos departamentas informavo, kad gruodžio 1 d., apie 12 val., Vilniuje , bendrovei adresuotoje...

Profesorius Šerpytis patarė, ką daryti, padidėjus cholesteroliui: pradėti siūlo nuo mitybos pokyčių (15)

Kuomet kalbama apie cholesterolį , iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši...

Baltiškoje Valančiūno ir Porzingio kaktomušoje – lietuvio vargai ir prasčiausios rungtynės (15)

Naujojo Orleano „Pelicans“ (6-18) su Jonu Valančiūnu nė iš tolo negalėjo prilygti Lukos...