Skolinasi vis daugiau
Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Aistė Tavorė tikino stebinti tendenciją, kad pastaruoju metu šalyje skolinimosi tempai auga, o vartojimo kreditų rinkos augimas stebimas tiek bankiniame, tiek ir nebankiniame sektoriuose.
Pasak jos, 2021 II pusm. naujų sudarytų vartojimo kreditų sutarčių skaičius per metus padidėjo 9 proc., o gyventojų pasiskolinta suma išaugo apie 43 proc.
„Didėjančius gyventojų prisiimamus finansinius įsipareigojimų iš esmės lemia didesnės kreditų sumos. 2022 m. I pusmetį išlieka vartojimo kredito rinkos augimo tendencijos, daugėja suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius ir dar reikšmingiau auga suteiktų vartojimo kreditų suma“, – sakė ji.
Pagal turimus 2022 m. I ketv. duomenis, vartojimo kredito davėjų, ne bankų ir ne kredito unijų, suteiktų vartojimo kreditų suma siekė beveik 136 mln. Eur, kas yra 2,9 proc. daugiau nei prieš tai buvusį ketvirtį ir beveik 38 proc. daugiau nei 2021 m. I ketv.
A.Tavorė patikino, kad bendrai vartojimo paskolų teikimas yra reglamentuota veikla ir yra griežti reikalavimai, kurių privalo laikytis visi vartojimo kredito davėjai.
Kaip aiškino, pagrindinis saugiklis yra Lietuvos banko valdybos patvirtinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie, esant poreikiui ir rizikoms, galėtų būti dar griežtinami.
„Jeigu matytume poreikį, galima būtų griežtinti nuostatų reikalavimus ar imtis papildomų priemonių, kaip buvo būsto paskolų atveju, tačiau šiai dienai tokio poreikio nėra.
Neatmetame galimybės, kad vartojimo kreditų portfelis ir toliau augs, o augančios išlaidos šildymui, elektros kainoms ir pan. turės įtakos prisiimtų kreditų grąžinimui ar paskatins skolintis.
Dėl to labai svarbu, kad ir gyventojai prieš prisiimdami naujus finansinius įsipareigojimus tinkamai įsivertintų savo galimybes grąžinti skolą, pavyzdžiui, planuojamas komunalines išlaidas žiemos metu, galimas didesnes kredito įmokas dėl išaugusio EURIBOR ir pan., kad šiandien daiktas, kuris atrodo nesunkiai įperkamas, netaptų sunkia našta“, – pabrėžė ji.
Augimas stebina
Kaip pasakojo „Luminor“ banko atstovai, per pirmą šių metų pusmetį minėto banko klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau, nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį.
Buvo teigiama, kad nors vartojimo paskolų rinkoje pirmąjį pusmetį stebėtas žymus augimas, skirtingais mėnesiais situacija keitėsi.
„Mažiausiai lietuviai skolinosi kovą, kai prasidėjus karui Ukrainoje tvyrojo nežinomybė ir gyventojai stengėsi išlaidauti kuo mažiau bei turėti grynųjų pinigų. Balandį skolinimosi tempai pradėjo didėti, o gegužę jau buvo pasiekę piką“, – teigė atstovai.
Vidutinė vartojimo paskolos suma „Luminor“ banke šiemet padidėjo 29 proc. ir siekė beveik 8 tūkst. eurų.
Panašios tendencijos fiksuotos ir SEB banke. Per šių metų pirmą pusmetį šio banko klientai vartojimui pasiskolino 52 proc. daugiau negu pernai.
„Gyventojų skolinimasis vartojimo reikmėms neslūgsta.
Suteiktų paskolų skaičiaus ir sumos augimą lėmė padidėjęs klientų aktyvumas atslūgus pandemijai. Gyventojai įgyvendina prieš tai atidėtus planus, o auganti infliacija lemia, kad prekėms ir paslaugoms įsigyti reikia didesnės pinigų sumos“, – teigė SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
„Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas tikino, kad pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ gyventojams suteiktų vartojimo paskolų suma sudarė daugiau kaip 56 mln. eurų ir išaugo 17 proc., palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Pinigų reikia saulės elektrinėms, remontui
Kaip aiškino skirtingų bankų Lietuvoje atstovai, gyventojai vartojimo paskolas ėmė įvairiausiems tikslams, tačiau labiausiai skolintis juos vertė augančios elektros kainos.
Kaip buvo tikinama „Luminor“ banko atstovų, dauguma vartotojų suskubo įsirenginėti saulės elektrines, taip bandydami apsisaugoti nuo mokesčių už elektrą didėjimo.
Kita didelė klientų dalis dėl brangstančių statybinių medžiagų suskubo kuo greičiau atlikti suplanuotus ar jau pradėtus namų ar ūkio remonto darbus, kol statybinių medžiagų ar darbų kainos dar labiau neišaugo.
„Swedbank“ atstovai taip pat kalbėjo apie vartojimo paskolas saulės elektrinėms ir šildymo sistemų atnaujinimą.
„Matome didėjantį skaičių gyventojų, kurie skolinasi lėšų saulės elektrinių, šilumos siurblių įsigijimui ar šildymo sistemų atnaujinimui. Skolindamiesi šioms reikmėms gyventojai vertina ilgalaikę perspektyvą suprasdami, kad ilgainiui tai padės ne tik gerokai sutaupyti, bet ir prisidės prie aplinkos tausojimo“, – teigė T. Pulikas.
Bendra „Swedbank“ paskolų dalis, tenkanti būsto remontui ar jo energinio efektyvumo didinimui, 2022 m. pirmąjį pusmetį siekė beveik 29 mln. eurų, buvo teigiama atstovų. Palyginimui, prieš metus ši suma sudarė 25 mln. eurų. Vidutinė tokios paskirties paskolos suma viršijo 11 tūkst. eurų, o vidutinis paskolos laikotarpis padidėjo nuo 6 metų pernai iki 7 metų šiemet.
Taip pat buvo pastebėta, kad savo buitį gyventojai linkę pagerinti ir daugiau skolindamiesi kasdienio vartojimo reikmėms.
„Šių paskolų dalis per pirmuosius šešis metų mėnesius augo daugiau nei trečdaliu ir sudarė 16 mln. eurų. Vidutinė tokios paskolos suma – 2,4 tūkst. eurų, o jos grąžinimo trukmė – 2,5–3 metai.
Bendra vartojimo paskolų suma norintiems įsigyti automobilį beveik nepakito ir sudarė 11,5 mln. eurų. Tuo metu vidutinė paskolos automobiliui įsigyti suma padidėjo nuo 6,6 tūkst. iki 7,8 tūkst. eurų“, – skaičiavo T. Pulikas.
SEB banko specialistai tikino pastebintys, kad dažniausiai skolinamasi remontui, rečiausiai – kelionei, vis dažniau – elektrai iš saulės.
Dažniausiai vartojimo paskolą gyventojai ima būstui remontuoti ar baldams pirkti. Tokių paskolų vidutinė vertė siekia apie 7,3 tūkst. eurų, rodo SEB banko statistika. Antroje vietoje – vartojimo paskolos automobiliui pirkti ar remontuoti. Šiam tikslui gyventojai vidutiniškai skolinasi 5,3 tūkst. eurų.
Paskolos būstui, baldams ir automobiliams sudaro didžiausiąją dalį – beveik 70 proc. visų vartojimo paskolų.
Penktadalį visų paskolų vartojimui sudarė paskolos asmeninėms šventėms, nenumatytoms
didesnėms išlaidoms, buitinei technikai įsigyti. Šioms reikmės gyventojai skolinasi vidutiniškai 4,5 tūkst. eurų. Mažesnę dalį sudaro gyventojų paskolos gydymo paslaugoms ir kelionėms.
