Kaip pastebi mobiliųjų mokėjimų platformos „MoQ“ vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė, atsiskaitymas grynaisiais iš lėto užleidžia pozicijas gyventojų atsiskaitymui skaitmeninėmis priemonėmis - pastaruoju metu prie to ypač prisideda bekontaktės kortelės ir mokėjimai telefonu.
„Verslo vaidmuo augant „korteliniams“ ir telefoniniams atsiskaitymams irgi svarbus. Didieji prekybininkai diegia savitarnos kasas be grynųjų, užtai su galimybe mokėti telefonu. Miestų kavinės ir restoranai mato, kad pas juos daugiausia ateina karta, turinti išmaniuosius telefonus, planšetes, išmanius laikrodžius. Tai auditorija, kuriai grynieji yra kažkas nepatogaus, todėl prekybininkai ir paslaugų teikėjai ieško šiai kartai patinkančių inovatyvių sprendimų“, - pranešime teigia „MoQ“ vadovė.
Pasak jos, grynųjų pinigų operacijos yra sunkiau prieinamos, nes atsiranda kavinių, kurios nepriima grynųjų, bankai skatina naudotis el. bankininkyste, brangsta grynųjų pinigų operacijos bankų skyriuose.
„Tikėtina, kad ilgainiui dalis gyventojų praktiškai atsisakys grynųjų, kaip kasdienio mokėjimo įrankio. Gali būti, kad pasiekus tam tikrą lūžio tašką ir nelikus masto ekonomijos, likusiesiems grynųjų pinigų naudojimas pabrangs dar labiau, bankai toliau mažins bankomatų tinklą ir grynieji pinigai taps tiesiog sunkiau pasiekiami“, - prognozuoja M. Rimkūnaitė-Bložė.
Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį grynųjų pinigų išdavimo operacijų atlikta už kiek daugiau nei 245 mln. eurų, o grynųjų pinigų priėmimo operacijų atlikta už daugiau nei 241 mln. eurų.
