Fizinio asmens bankrotas
Pasak A. Jonikaičio, Lietuvos įstatymai numato fiziniams asmenims galimybę bankrutuoti, tačiau – turi būti tam tikros sąlygos.
„Įstatymas numato, kad tai yra sąžiningo asmens galimybė atkurti savo mokumą. Pirma sąlyga, sakykime, kad skolos turi viršyti tam tikrą įstatyme numatytą dydį – dabar tai yra apie 23 tūkstančiai eurų. Tai reiškia, kad skolos turi būti didesnės ir jos turi būti pradelstos, reiškia mokėjimo terminai suėję. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas – dar turi būti kitų sąlygų, kad asmuo nemokiu tapo sąžiningai. Tai reiškia, kad nebuvo sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių interesus, pavyzdžiui, nebuvo slepiamas asmens turtas arba nebuvo padarytos nusikalstamos veikos tam tikros, kurios irgi yra įstatyme numatytos“, – pasakojo advokatas.
Anot jo, įstatymas numato ir tam tikrus apribojimus bei aplinkybes, tad ne visada asmuo gali į teismą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
„Reikėtų paminėti, kad teismų praktikoje yra sakoma, kad fizinio asmens bankrotas nėra skolų nurašymas. Tai yra galimybė atkurti mokumą. Tai, jeigu asmuo niekur nedirba ir neturi jokių pajamų – iš esmės, bankrutuoti jam nepavyks. Vadinasi, asmuo turi ieškotis darbo, pagal savo galimybes, išsilavinimą, ir, gaudamas pajamas, gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo“, – aiškino A. Jonikaitis.
Pasak pašnekovo, po to, kai yra kreipiamasi į teismą, teismas įvertina, ar asmuo iš tikrųjų yra nemokus ir sąžiningas.
„Praktikoje, dažniausiai, ginčai kyla dėl būtent sąžiningumo sąlygos. Na, pastaruoju metu vertina ir tą nemokumą, ar asmuo iš tikrųjų yra nemokus, net jei skolos viršija numatytą dydį, teismas vertina, ar asmuo per protingą laiką gali jas atiduoti, galbūt nesinaudodamas bankroto procedūra. Teismui nusprendus, kad šios sąlygos atitinka, pradedama bankroto procedūra ir bankroto proceso metu tvirtinamas mokumo atkūrimo planas, kuris turi trukti 3 metus“, – pasakojo advokatas.
Jo teigimu, per tuos tris metus asmuo dirba, gauna tam tikrą teismo nustatytą ir kreditorių susirinkime patvirtintą sumą, kurią gali skirti savo poreikiams, o likusias pajamas turi skirti kreditoriams ir padengti proceso išlaidas.
„Taip pat, proceso metu yra parduodamas asmens turtas, nebent yra tam tikra galimybė išsaugoti vienintelį būstą, jeigu yra sudaromi tam tikri susitarimai su kreditoriais“, – teigė A. Jonikaitis.
Po trijų metų, asmeniui sąžiningai įvykdžius planą, advokato teigimu, teismui belieka priimti nutartį, bankroto procesą užbaigti ir nepadengtos skolos tada jau yra nurašomos.
Fiziniai asmenys bankrotui ryžtasi dėl įvairių priežasčių
Pasak advokato A. Jonikaičio, atvejų, kada fiziniai asmenys nusprendžia bankrutuoti, yra pakankamai nemažai.
„Turbūt žmonės pakliūva į įvairias situacijas. Tai yra nuo paprastų žmonių, iki verslininkų, netgi didelių verslininkų. Pavyzdžiui, atsiranda didelės skolos po tam tikro verslo žlugimo ar fizinio asmens skolos atsiranda, jos būna pakankamai ženklios ir asmeniui jų padengti per protingą laiką tampa tiesiog nebeįmanoma“, – teigė A. Jonikaitis.
Tiesa, po fizinio bankroto – laukia ir tam tikros pasekmės.
„Tam tikri apribojimai tada atsiranda. Sekantį kartą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo galima būtų tik po 10 metų – toks ribojimas. Dėl kreditavimo – įstatymas ribojimų nenumato, tačiau, be abejo, kiekviena kredito įstaiga, tam tikra prasme, įsivertintų tai, kad asmuo yra bankrutavęs ir, galbūt, tiesiog įdėmiau vertintų asmens mokumą, bet, kiek man žinoma, tai asmenys gali kreiptis ir į bankus dėl finansavimo gavimo, tai neužkerta tai kelio visiškai“, – aiškino advokatas.
Anot pašnekovo, galvojant apie fizinio asmens bankrotą, reikėtų įsivertinti ir tam tikrus kitus dalykus, pavyzdžiui, nepamiršti ir apie kaštus, kuriuos gali reikėti skirti advokatui ar bankroto administratoriui.
„Be abejo, tas sumas turėtų įsivertinti ir, jeigu įstatymas numato tą apie 23 tūkstančių sumą, tai iš praktikos galėtume pasakyti, kad ji turėtų būti didesnė, kad ekonomiškai būtų tikslinga kreiptis“, – patarė jis.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
